|
|
|
Menas, praskriejęs karikatūriškais dronais
Kartenos laukus, dvarus, daržines ir žmones antrus metus iš eilės į gamtamokslinės fantastikos miuziklo filmavimą įtraukę eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ menininkai įsitikinę, kad Kartena turi potencialo suklestėti kaip menininkų ir moderniųjų inžinierių meka.
Dešimčiai rugpjūčio dienų Kartenoje įsikūrusi tarptautinė lietuvių, islandų, amerikiečių, prancūzų bei estų kūrėjų komanda šių metų stovyklos konceptą pavadino „Lenktynėmis“. Pasak stovyklos sumanytojo menininko Roberto Narkaus, tai buvo lenktynės – ne lenktynės, labiau judėjimas, kuris nuolat vyksta aplink ir kuriame kiekvienas savitai sudalyvauja. „Senų automobilių priekabose judančios menininko Juozo Laivio skulptūros ir žemės meno instaliacija, kurią mes pakrikštijome „Nusileidimo taku“, režisierės Emilijos Škarnulytės performansas ežerui, paplaukusi programa Minijos upėje ir visa apjungiantis dronų, skraidyklių, skraidančių kilimų ir vaiduoklių laikas – visa tai yra lenktynės. Net ir jūsų kelionė pas mus, neapsiėjusi be paklaidžiojimų, yra savotiška projekto dalis“, – aiškino R. Narkus. Kur žodis veikia R. Narkaus žodžiais, dalyvių neskaičiuojančios ir masiškumo nesiekiančios stovyklos menininkai praėjusiais metais Kartenoje tik žvalgėsi, atsargiai tyrė aplinką – rengė piešimo, konstravimo, automobilių „tiuningo“ kūrybines dirbtuves ir performansus, kurių pagrindinė kūrybinė medžiaga buvo miestelio apylinkes garsinantis vaškas. Šiemet modernūs inžinieriai į kūrybinius procesus labiau įtraukė vietos žmones, leidusius naudotis jų metalo bei medžio dirbtuvėmis. Kaip ir pernai inžinieriams talkino žvakių fabriko „Geralda“ bei Vyšnių dvaro savininkas karteniškis Gintautas Igaris. Pasak R. Narkaus, kad būtų išlaikyta pusiausvyra ir „low-fi“ gyvenimo idėja, pusę laiko menininkai praleido Vyšnių dvare, kitą pusę – Talmantynu vadinamoje sodyboje, kurios daržinė virto kūrybiniu inkubatoriumi. „Kartenoje mes esame svečiuose, todėl į aplinką bandome įeiti po truputį. Šįkart jau labiau dalyvavome miestelio gyvenime – maitinomės vietiniu maistu, pirkome vietos parduotuvėse, aplankėme kaimynus, – sakė R. Narkus. – Dabar mums svarbu kokybė – svarbu, kad žmonės įsitrauktų ir mes surastume tikrų bičiulių.“ Kitąmet modernieji inžinieriai svarsto galimybę Kartenoje apsigyventi visam mėnesiui – pasitelkti tarptautinius fondus, inicijuoti sinchronizacijas, koncentruoti čia kultūrą: „Pasaulyje yra tokių pavyzdžių, kad miestelis viduryje niekur tapo traukos centru. O Kartena apskritai yra nuostabi – čia žodis veikia.“
Poezija, muzika, technologijos Aplinkybių vadyba atsitiktinumų ekonomikoje savo veiklą apibūdinantis R. Narkus tikino, kad daug žadančios kūrybinės interakcijos Kartenoje vyksta jau ir dabar – menininkai rado kalbą su vietiniais ir pradėjo planuoti ateities projektus. „Daug kas čia vyko neapibrėžtume – tereikėjo leisti situacijai plėtotis, įsijungti ir veikti naujiems dalyviams. Būtent taip akumuliuojamos idėjos. Šiemet visiškai netikėtai prie mūsų stovyklos prisijungė 30 liliputų, tarp kurių buvo ir pati mažiausia Lietuvos moteris, – kalbėjo R. Narkus. – Žmonės, buvę čia praėjusiais metais ir kažką sukūrę, išaugino tai į didelius projektus. Aš taip pat ne išimtis – Kartenoje užgimusią idėją neseniai pristačiau Amsterdame „The Apple“ centre išmaniosios programėlės pavidalu. Panašu, kad jeigu šią inerciją išnaudosime, gims dar gražesnių dalykų.“ Vaikystės vasaras pas močiutę Kartenoje leidusio R. Narkaus teigimu, stovyklos veikėjų ratas pirmiausia – kuriančių draugų ir kolegų sambūris, pradedant žemaitiškas eiles skaičiusiu poetu Nuostoliu ar jo kolega Žygimantu Mesijumi Kudirka, baigiant virtualios realybės virtuozu Bartošu Polonskiu bei kiberterapijos specialistėmis iš Lisabonos Vanja Smiljanic ir Margarita Magalhaes. Virtualios realybės akinius, papildytos realybės sprendimus ir vibrofonų muziką į Karteną atvežusio projekto akimi ir jungiamąja grandimi tapo keturis kartus kritęs ir vertęsis, šviečiantis, mirksintis ir karikatūriškai juokingas bepilotis orlaivis, vadinamas dronu. „Jis tarsi apjungė senas obelis ir naujas technologijas, mus ir vietinius žmones. Per droną labai lengva pasiekti publiką – virš galvų praskridęs robotas visada sukelia smalsumą ir norą pažaisti“, – tikino stovyklos sumanytojas. Dronas įamžino ir visus „eeKūlgrindos“ stovykloje vykusius procesus – savito inžinerinio miuziklo atkarpas, kurios turi potencialo vieną dieną tapti filmu.
|
|
