|
|
|
Rokas Balsys – ateinantis valdyti garsą
„Aš tiesiog žinojau, kad noriu būti tuo žmogumi, kuris stovi salės gale ir kontroliuoja absoliučiai visą skambesį. Juk garso inžinierius pats yra lyg atlikėjas – jis savitai interpretuoja tai, ką gauna iš grupės“, – sako 20-metis kretingiškis Rokas Balsys, šią vasarą įgarsinęs keletą koncertų užsienyje ir Lietuvoje, tarp jų – ir grandiozinį „Sel“ pasirodymą Klaipėdoje. Muzikoje save atradęs vaikinas netrukus pradės antrąjį garso inžinerijos kursą vienoje profesionaliausių šios srities studijų įstaigų Europoje – Centrinio Lankašyro universiteto Garso įrašų mokykloje Mančesteryje, Didžiojoje Britanijoje.
Visada buvusi greta Nors muzikos kodas tarsi nuo pat pradžių buvo įrašytas kretingiškio varde, tikroji kelionė į garsą prasidėjo, kai Rokui suėjo 16. Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos vadovė Virginija Mickutė pakvietė R. Balsį vesti radijo laidų, o netrukus su bičiuliais jis pradėjo groti krikščioniško roko grupėje „Crowing terra“. „Koncertai, radijo laidos, muzika – kai pradėjau suktis toje aplinkoje, supratau, kad noriu žinoti, kaip viskas veikia, nuo ko prasideda. Atėjus laikui rinktis, ką toliau gyvenime veikti, ėmiau aiškintis, ar Lietuvoje apskritai galėčiau studijuoti garso inžineriją, – kalbėjo Rokas. – Ir nors mūsų šalyje yra pora studijų programų, kurios siūlo gilintis į garso technologiją bei režisūrą, man norėjosi būtent garso inžinerijos.“ Prieš išvykdamas, R. Balsys dar spėjo padirbėti garso režisieriumi „Ramybės“ muzikos klube Palangoje, kur teko įgarsinti Ievos Narkutės, Jurgos Šeduikytės, Nedos Malūnavičiūtės bei Rolando Kazlo koncertus. Tai nepatyrusiam, savamoksliui vaikinui tapo nemenku iššūkiu, tačiau tuo pačiu suteikė ir taip reikalingą patvirtinimą, kad žengia teisingu keliu: „Gavus pirmuosius komplimentus iš profesionalų tapo aišku, kad tikrai galiu tai daryti. Kritiškos ausies visada labai trūksta, todėl pakylėjimas, kurį jauti, pagirtas profesionalo, yra didžiulis.“ Darbas „Ramybėje“ gerokai praplėtė ir Roko muzikinį skonį: iki tol klausęs tik roko, klube įgarsino ne vieną džiazo projektą. Džiazo atradimas visam laikui pakeitė vaikino muzikos suvokimą. Roko akiratis išaugo iki neįsivaizduojamų platumų. Įrašų studija – antri namai Anot Roko, nusipirkę bilietą į vertinamos grupės koncertą, žmonės neretai linkę renginio sėkmę priskirti vien muzikantų nuopelnams, net nesusimąstydami, kad šalia veikia dar viena grupė žmonių, dirbančių dieną ar net dvi prieš tai, tikrinančių sistemas, atliekančių akustinius skaičiavimus ir viso šou metu patiriančių didžiulį stresą, rūpinantis, kad viskas puikiai skambėtų. Būtent į gyvo ir studijinio garso subtilybes šiandien Didžiojoje Britanijoje ir gilinasi prieš porą metų rajono jaunimo lyderiu tituluotas, buvęs Pranciškonų gimnazijos moksleivių viceprezidentas R. Balsys, ne tik įrašinėjantis muziką studijoje, bet ir įgarsinantis gyvus pasirodymus.
Pasak Roko, trejus metus trunkančiuose moksluose pirmenybė atiduodama praktikai garso studijose, kuri vyksta konkrečios sistemos principu: studija rezervuojama iš anksto, ribojamas laikas, garsistai patys renkasi atlikėjus, su kuriais dirbs, ir kolegas, kuriuos pasikvies į pagalbą. „Po dviejų dienų intensyvių 10 valandų trukmės paskaitų lieka trys dienos darbui – pragyvenimas šioje šalyje labai brangus, – atviravo R. Balsys. – Visą likusį laiką įprastai praleidžiu garso studijose, jų mūsų fakultete iš viso 14, o viena jų – didžiausia Šiaurės Anglijoje.“ Jau po pirmo pusmečio Rokas galėjo atlikti profesionalius akustinius skaičiavimus ar padėti įrengti garso studiją. Antrajame pusmetyje didžiulį įspūdį paliko muzikos produkcijos paskaita, kurią vedė gamtos kone absoliučia klausa apdovanotas, tačiau iki šiol natų nepažįstantis žmogus, kūręs muziką ir Lietuvoje transliuotam britų televizijos projektui „Penktoji pavara“.
Iniciatyva kuria ryšius Pavasarį aktyvus jaunuolis gavo fakulteto partnerių, amerikiečių kompanijos „AVID“ sertifikatą, kuris suteikia teisę oficialiai dirbti programa, naudojama garso režisierių televizijoje ar garso studijoje, taip pat baigė skaitmeninių garso pultų mokymus vienoje didžiausių kompanijų „Wigwam“, dirbusių su tokiais muzikos grandais, kaip „Coldplay“, Erikas Kleptonas ar „Red Hot Chili Peppers“. „Kai man prireikė patarimo, tiesiog nuvažiavau į mokymus ir taip užsimezgė nauji ryšiai. Žmonės iš didelių kompanijų atkreipia dėmesį į pavienius entuziastus, kurie veikia ir domisi ne dėl pinigų, o iš meilės profesijai“, – įsitikinęs R. Balsys. Anot kretingiškio, tuo vakarietiškas požiūris ir skiriasi – žmonės specialistai skatinami lankyti mokymus, gilintis į dominančią sritį nemokamai, o profesionalai mielai dalijasi žiniomis ir labai dažnai nieko už tai neprašo. „Lietuvoje to kol kas labai trūksta, tačiau norisi ir čia atnešti šią patirtį, net jei tai tektų daryti pačiam“, – tikino vaikinas, ateityje neatmetantis galimybės dėstyti ir dalintis savo patirtimi su augančia karta, nors ir neslepia, kad geriems specialistams Lietuva kol kas nėra pasiruošusi. Pasak Roko, muzikos rinka Lietuvoje vis dėlto įdomi, todėl jis neabejoja į ją sugrįšiantis: „Žinau visas kompanijas, kurios čia veikia, žinau jų technines galimybes – tai, kas yra taikoma pramogų pasaulyje Vakaruose, techniškai dar nėra atėję iki Lietuvos, tiesiog neturime tokių finansinių galimybių, nevyksta išties dideli renginiai. Tačiau profesionalumo reikia ir mažuose dalykuose.“ Lydi Dievo ranka Nuo pat pradžių Roko pažintį su garsu lydėjusi krikščioniška dvasia ir išvykus į svečią šalį tapo atsakymu į visus klausimus bei atvėrė dar daugiau durų. „Iš pradžių Mančesteryje nieko nepažinojau, apniko abejonės, ar tikrai priėmiau teisingą sprendimą. Tada sekmadienį nuėjau į šv. Mišias. Pasirodo, ten veikia didžiulė, aktyvi studentų parapija, kurios net neįsivaizdavau egzistuojant, – įspūdžiais dalijosi Rokas. – Tarp jų atsirado gabių muzikuojančių žmonių, pradėjome groti ir netrukus vyriausiasis kapelionas pasiūlė suburti grupę, kuri pasirodytų sekmadieniais.“ Paskirtas vadovauti šiam procesui Rokas su bendraminčiais parašė porą projektų ir netrukus gavo finansavimą garso aparatūrai bei instrumentams: „Pradėjome pirmus bandymus, žmonės išgirdo, ėmė ateiti, klausinėti, siūlytis prisijungti. Kartu ėmė groti studentai, atvykę iš Malaizijos, Filipinų, Japonijos, Afrikos, Amerikos, Kanados, Ispanijos.“ Būtent čia Roką pastebėjo daugiau negu dešimtmetį gyvuojančio džiazinio projekto – Mančesterio gospelo choro – vadovas ir paprašė, kad šis įrašytų gyvą choro koncertą. Taip užsimezgė draugystė, kuri kitąmet turėtų įtraukti Roką į choro albumo leidybos procesą. „Kai esi krikščionis, turi tam tikras vertybes, kurios gyvenime tave pastūmėja, parodo kelią. Ir kai atsiduri kitame pasaulyje, kai nebeturi draugų, artimųjų, kai galvoji, kaip tas vertybes išsaugoti, nes suvoki, kad jos tau neša teigiamus dalykus, natūraliai imi jų ieškoti, ir tuomet pradeda dėtis dar gražesni dalykai“, – savo sėkmę aiškino Rokas.
|
|
