Kiaušinis milžinas pražudė vištą

Kretingiškę Stasę Srėbalienę bei jos šeimą gerokai nustebino vištų gūžtoje rastas neįprasto dydžio kiaušinis.

Stasė Srėbalienė kiaušinį padėjo ant stalo šalia degtukų dėžutės – taip jo dydis dar labiau išryškėjo.

„Išmatavome ir pamatėme, kad storiausioje vietoje jo apimtis siekia 17,5 centimetro. Bandėme paieškoti internete, ar vištos dar kam nors Lietuvoje tokių kiaušinių yra padovanojusios – panašaus giganto daugiau neradome. Rašo, jog plačiausias buvo 16,5 centimetro“, – pasakojo, kaip pati prisipažįsta, nuo neatmenamų laikų vištas auginanti, tačiau tokio dyvo lig šiol nemačiusi moteris.

Savo augintines S. Srėbalienė vasarą laiko užtvartyje esančiame aptvare lauke, tačiau niekam nerodo. „Kiaušiniai – ypač gardūs, bijau, kad pikta akis nenužiūrėtų“, – juokėsi moteris.

Jos dukra Ingrida atviravo, kodėl tie kiaušiniai tokie skanūs ir kodėl Kretingos turguje žmonės juos graibsto: „Mama vištų nelesina kombinuotaisiais pašarais, kaip daugelis dabar, o duoda natūralių kviečių, miltų, sėlenų, net bulvių košės specialiai išverda.“

Vienu metu S. Srėbalienė turėjo apie 40 vištų. O dabar liko 21. Jos – įvairių spalvų, 6 rūšių, deda įvairaus dydžio kiaušinius. „Tik gigantą padėjusios vištos jau nebėra – nugaišo vargšė antrą tokį milžiną beritindama“, – apgailestavo su netikėtu reiškiniu susidūrusi moteris.

Lietuvos aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus komentaras:

– Kiekviena paukščių rūšis deda tik tam tikro dydžio kiaušinius, kurių ilgis ir plotis varijuoja labai nežymiai. Tokia pat mažai kintanti yra kiekvienos rūšies kiaušinių spalva. Tiesa, naminių paukščių kiaušiniai skiriasi dydžiu ir spalva, tai yra ilgamečio veislių kūrimo rezultatas. Vištų kiaušiniai varijuoja ypač: mėsinės veislės deda mažus kiaušinius ir jų per metus padeda nedaug, o dėsliosios – didelius kiaušinius.

Jų dydis gali skirtis ir priklausomai nuo dedeklės amžiaus bei fizinės ir fiziologinės būklės. Jauna dedeklė visada deda mažus kiaušinius, vėliau jie didėja. Serganti dedeklė, kuriai sutrinka hormoninė pusiausvyra, pradeda dėti arba labai mažus, arba labai didelius kiaušinius. Tai – signalas, kad paukštis savo potencialią dedeklės gyvenimo ribą išsėmė.

Minėtas atvejis nėra unikalus, tik patvirtinantis teiginį, kad vištos fiziologinės funkcijos buvo sutrikusios.

Paukštis pats nesirenka, kokius kiaušinius jam dėti, todėl per didelis kiaušinis gali būti, kaip ir šiuo atveju, jo žūties priežastis. Yra tekę rasti negyvą rudagalvį kirą, kurį buvo ištikusi tokia pat bėda. Šiaip žavėtis tuo nereikėtų, geriau susirūpinti šiais paukščiais ir neleisti jiems kankintis.

• Rašyti komentarą (4)