Gyvenimas bėgančio laiko ritmu

Skambant polonezo ritmui, į Kretingos muziejaus Baltąją salę tautiniais rūbais pasipuošusi, sutuoktinio Stepono lydima, įžengė Laimutė Kristina Grigaitienė – nepaprasta moteris, žmona, mama, močiutė, tautodailininkų globėja, rajono Garbės pilietė, – šventusi savo 80-mečio jubiliejų ir į jį sukvietusi būrį artimųjų, draugų bei kitų garbių svečių.

80-mečio jubiliejų švenčianti tautodailininkė ir jų globėja, Kretingos rajono Garbės pilietė Laimutė Kristina Grigaitienė sakė, jog visą gyvenimą rėmėsi į tvirtą sutuoktinio Stepono ranką.

Lyg varvantis medus

„Tokia yra mūsų jubiliatė – skleidžianti šviesą ir šokio ritmu bėganti laike. Nepasakysi, kiek jai metų. Ji nenuspėjama lyg vėjas. Ji gali viską: prikelti net bites, kurios skris į dūluojančias liepas, prisėti dirvas vyturių, pakilti į dangų su skėčiu nuo šiaudų kupetos ir suvalgyti visas raudonas uogas nuo serbentų krūmo, kai pavėlavusi grįžti namo iš vakarėlio, negalėdavo įeiti į trobą, mat, mama bausdama neatidarydavo durų. Ji gali kelyje pamesti lašinius, padėti į šoną duoną, kad lengviau būtų nešti knygas, kurias galės skaityti. Skaityti, – nes jos nevalgomos“, – tokiais žodžiais L. K. Grigaitienei skirtą jubiliejinį vakarą pradėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kuri vaizdingai pateikė ir jos biografiją.

„Ji tokia, kad jos širdies šilumos ir gerumo, išradingumo ir humoro užtenka mums visiems – ir saviems, ir svetimiems. Ji lyg medus varva iš vasaros bičių korio, palikdama Gyvenimo kelyje šviesius ženklus“, – tęsdama mintį kalbėjo V. Kanapkienė.

Iš rojaus – į pragarą

L. K. Grigaitienė gimė saulės ir rugių šviesos pripildytą 1935-ųjų rugpjūtį Petronėlės ir Juozapo Jasinskų šeimoje.

Jos suneštas medus toks skaidrus, kad galima pamatyti visą gyvenimo paveikslą, pripildytą gerų darbų, atjautos ir meilės. Tame paveiksle daug šviesos vaikystei.

Laimutė – šeimos pirmagimė, ją labai mylėjo tėvas, kuris buvo išsilavinęs žmogus, dirbo banke, savivaldybėje. Mama augino 6 vaikus: be Laimutės, dar – Ireną, Danguolę, Edmundą, Virginiją ir Viktorą.

Gyveno pasiturinčiai, turėjo gražų 2 aukštų namą su veranda, apsodinta vijoklinėmis rožėmis, 9 ha žemės, o ten – vaikystės sodas su altana, miškelis, kur žydėjo plukės ir burbulai, kur tėvas kalbėdavo apie medžioklę, nors prie pirmagimės, Laimutės žodžiais, nėra nušovęs nė zuikio.

Patys šilčiausi – Laimutės Kristinos Grigaitienės artimųjų ir giminių sveikinimai.

Šviesias dienas sujaukė prasidėjęs karas, trėmimai. 1944-ųjų spalio 10-ąją buvo subombarduoti idile kvepėję namai. Šeima liko be turto ir maisto, tėvą išvežė į Kareliją statyti Belomoro kanalo, o visi rūpesčiai krito ant motinos ir Laimutės pečių – slapstėsi pas gimines ir taip išvengė tremties.

Visuomeninis įspaudas Kretingoje

Kretingoje L. K. Grigaitienė baigė vidurinę mokyklą, ir, būdama vos 15-kos, pradėjo dirbti „Laisvės“ fabrike – per 12 metų iš kurjerės tapo vyresniąja buhaltere. Klaipėdoje baigė buhalterijos technikumą, ten susipažino su būsimuoju vyru, ilgainiui šeima susilaukė 2 vaikų – Silvijos ir Arvydo.

Jos energijos užteko entuziazmu uždegti visą „Laisvės“ fabriko kolektyvą: ji buvo aktyvi visuomenininkė, dalyvavo moterų taryboje, folkloro kolektyve šoko ir dainavo, lankė dramos būrelį, sportavo.

1963 m. išvyko gyventi į Elektrėnus: dirbo prekybininke, o vakarais lankė kompozitoriaus Juozo Gaižausko vadovaujamą kapelą „Galvė“.

Po dešimtmečio persikėlė į Klaipėdą, įsidarbino Liaudies meno draugijoje, o 1986–1992 m. vadovavo Žemaitijos skyriui. Už tautodailės propagavimą, etninės kultūros puoselėjimą ir jaunųjų talentų ugdymą L. K. Grigaitienei buvo suteiktas tautodailininkės vardas.

Vėliau apsigyveno sodyboje Pikteikių kaime, kur subūrė kaimo bendruomenę, rengė šventes, išvien su vyru Steponu sutvarkė senąsias kaimo kapinaites ir pastatė Dievo Motinos skulptūrą.

Kai po 37 metų pertraukos sugrįžo į Kretingą, 2000-aisiais rajono tautodailininkai ją išrinko skyriaus pirmininke, ir jiems, susibūrusiems į klubą „Verpstė“, vadovavo ligi 2007-ųjų.

Savo atvykimu jubiliatę pagerbė ir pasveikino: Seimo narė Jolita Vaickienė, Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, klubo „Kretingos karšto ainiai“ pirmininkas diplomatas ir politikas Antanas Vinkus, Žemaitijos tautodailės skyriaus vadovė Vida Šmitienė ir kiti.

Jubiliejinę juostą užrišti buvo patikėta tautodailininkams Virginijai Barzdžiuvienei ir Kretingos rajono Garbės piliečiui Adolfui Viluckiui.

Faktai

1.2004-aisiais L. K. Grigaitienei asmeninę padėką įteikė LR Prezidentas Valdas Adamkus.

2.2005-aisiais, 70 m. jubiliejaus proga, už tautinės kultūros plėtojimą L. K. Grigaitienė apdovanota kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo bei Tautodailinkų sąjungos pirmininko Jono Rudzinsko Padėkos raštais.

3.2006-aisiais Kretingos rajono taryba už aktyvią visuomeninę veiklą, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą jai suteikė Kretingos rajono Garbės pilietės vardą.

• Rašyti komentarą (1)