Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Moterys vis dar prisiima aukos vaidmenį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2015-08-11

Nors Lietuva statistiškai pirmauja Europoje pagal alkoholio vartojimą ir dėl to – pagal vyrų smurtą prieš savo moteris, Kretingos socialinių paslaugų centro duomenimis, Pagalbos šeimai tarnyboje laikinai apsigyvenančių moterų kasmet mažėja. „Pajūrio naujienos“ su šiai tarnybai vadovaujančia socialine darbuotoja Asta Sakalauskiene pabandė išsiaiškinti – kodėl taip yra.

Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Astos Sakalauskienės teigimu, tik trečdalis krizių centre pabuvojusių moterų nutraukia ryšius su smurtautojais.

– Kokia yra jūsų centro statistika, ir ar tie skaičiai atspindi realią situaciją mūsų rajone?

– Mūsų tarnyba teikia apgyvendinimo ir krizių centro paslaugas, ir joje laikinai apgyvendinamos moterys, beje, – ir vyrai, su vaikais ir be jų, dažniausiai pabėgę nuo smurto ir neturintys kur prisiglausti. Pas mus yra 5 miegamieji šeimoms, tačiau prireikus priglausti galėtume 6 šeimas. Šiemet mūsų tarnyboje prieglobstį rado 7 šeimos, pernai – 12 šeimų, arba 32 asmenys. Tačiau ankstesniais metais prieglobsčio ieškančių šeimų būdavo kone dvigubai daugiau: 2013 m. gyveno 21 šeima, arba 43 asmenys, o 2012 m. – 18 šeimų, arba 33 asmenys. Bet manau, kad ši statistika nėra pagrindas teigti, kad smurtautojų Kretingos rajone sumažėjo. Moterys tiesiog vengia viešumo ir kenčia.

– Lietuvoje 2011 m. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris, tikėtina, turėjo reikšmės mažinant smurtą šalyje, taigi – ir Kretingoje.

– Policija yra įpareigota registruoti visus smurto šeimoje atvejus ir garantuoti aukų apsaugą, smurtautoją izoliuoti 48 valandoms ir taikyti jam kardomąsias priemones. Įprastai moterys po pirmo smurto atvejo pas mus neateina, tik – po sistemingo smurto, kurio nebeištveria. Tačiau moterys yra linkusios aukotis, jos prisiima aukos vaidmenį. Lyg iškreiptame veidrodyje: dėl to, kad vyras geria, smurtauja, yra gėda jai. Moteris prisiima svetimas nuodėmes. Ir todėl jos dažniausiai susitaiko su smurtautojais. O smurtautojai vyrai yra gudrūs: jie lanko vaikus – tai leidžia įstatymas, ir taip susitaiko su žmonomis. Būna, kad tos pačios moterys pas mus grįžta po kelis kartus, tačiau tik trečdalis iš jų galutinai ryžtasi nutraukti ryšius. Pagrindinė to priežastis – ekonominės sąlygos: išėjusios moterys grįžta, nes neturi būsto, darbo ir pragyvenimo šaltinio. Juk jeigu jos ateina į valdiškus namus, vadinasi, neturi artimųjų paramos.

– Koks yra pas jus dažniausiai apsigyvenančių moterų socialinis portretas?

– Tai – jokiu būdu ne asocialios moters. Du trečdaliai kontingento yra kaimo moterys. Ateina ir su aukštuoju išsilavinimu, ir įvairaus amžiaus. Ir nebūtinai patiriančios smurtą iš sutuoktinių ar sugyventinių, bet – ir iš sūnaus, žento. Pas mus gyveno 80-metė senutė, patirianti sūnaus smurtą, o 60-metė, labai inteligentiška moteris, nebetvėrė žento fizinio ir psichologinio smurtavimo.

– Kaip smurto aukos patenka pas jus?

– Miesto moterys jau žino, kad nuo 2003 m. veikia mūsų centras, joms rekomenduoja Vaiko teisių tarnyba, o kaimų moterims talkina seniūnijų socialiniai darbuotojai. Būna, moteris atbėga vidurnaktį, be daiktų, pinigų, dokumentų. Visą parą centre budi darbuotojas, kuris priima, nuramina, apgyvendina. Todėl raginame nekentėti ir nerizikuoti sveikata. Kiek atvejų Lietuvoje, kai moterys nedrįsta viešintis, joms gėda naktį atsirasti pas draugus ar gimines. O pas mus nuo smurto bėganti moteris gali pagyventi tiek, kiek reikia – pernakvoti ir vėl grįžti ar pasilikti ilgiau. Joms čia išsyk teikiama psichologinė pagalba, jos išsikalba, suranda bendraminčių, atgauna savivertę – ateina vyrų užspaustos, o čia atsigauna, pradeda puoštis.

– Paminėjote ir prieglobsčio pas jus ieškančius vyrus.

– Vyrai patys vien dėl smurto nėra kreipęsi, dažniausiai, kai pabėga žmonos ir palieka juos su vaikais, o jie nemoka savarankiškai gyventi. Arba žmonos ar sugyventinės išvaro ir jie neturi kur dingti. Tačiau ilgainiui pagyvenę, jie atsiveria psichologui ar centro darbuotojoms, išaiškėja ir smurto prieš juos atvejai.

– Kas, jūsų manymu, turėtų keistis visuomenėje, kad sumažėtų smurto?

– Požiūris į žmogų. Dažnas vyras teisinasi: neskaudžiai trenkiau – pati provokavo ir prisiprašė, ko lindo į akis. Sukasi užburtas smurto ratas: tėvai smurtauja – tai mato vaikai, ir atkartoja scenarijų šeimyniniame gyvenime. Bet nesakyčiau, kad nevyksta pokyčių – yra puikaus jaunimo, gyvenančio be alkoholio, kuris yra pagrindinė smurtą provokuojanti priežastis. O smurtautojus, manyčiau, reikėtų griežčiau bausti. Jeigu jie baimintųsi kilnoti rankas, o moterys nesibaimintų ekonominių sunkumų, vaizdas šeimose šiandieną būtų kitoks.

– O vaikai smurtautojų šeimose tampa pagrindiniu skydu, į kurį atsitrenkia tėvų nesantaikos ietys?

– Tai ir yra blogiausia. Vaikai labai išgyvena dėl to, o randai išlieka visam gyvenimui. Pas mus apsigyvenus šeimoms iš kaimo, vaikams tenka keisti mokyklą. Jie ilgisi namų aplinkos. Tačiau būna, kad jiems čia saugiau negu namuose: jie išlaisvėja, buities sąlygos – geros, čia jie lanko Dienos centrą, susiranda draugų. Neseniai vienas 16-metis labai nenorėjo išvažiuoti iš centro, kai jo motina susitaikė su smurtaujančiu sugyventiniu.

– O kasdieninio jų gyvenimo istorijas gebate, kaip sakoma, padėti į stalčių ligi rytdienos ir neparsinešti jų namo?

– Man geriausia terapija – pusvalandis ėjimo pėsčiomis ligi namų. Nors būna visaip, kartais moterys skambina ir vidurnaktį – yra tekę ateiti raminti. Tačiau negaliu būti silpna ir sirgti ta pačia liga, nes moterims reikia stipraus žmogaus.

„Vaizdas – lyg iškreiptame veidrodyje: moterims gėda dėl to, kad jų vyrai geria, triukšmauja ir smurtauja. Jos jaučiasi kaltos ir kenčia, prisiimdamos svetimas nuodėmes“, – tikino Asta Sakalauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas