Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Valdai sveikatą – sveikiau ir gyveni

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-08-07

Psichinės ir fizinės sveikatos specialistas saviugdos treneris Pranas Pocius su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino įžvalgomis, kaip, išmokę sveikatos valdymo, galime pagerinti savo sveikatą.

Psichinės ir fizinės sveikatos specialistas Pranas Pocius įsitikinęs, jog sveikatą lemia gebėjimas ją valdyti.

„Pirmasis sveikatos valdymo lygis – medžiagų apykaitos valdymas. Žmogui svarbu turėti informacijos, svarbu susidaryti principus ir jų laikytis, – teigė P. Pocius. – Antrasis lygis – kai gebame suvaldyti energijos apykaitą, trečiasis – psichinės informacijos valdymas“.

Kalbėdamas apie medžiagų apykaitos valdymą, sveikatos specialistas išskyrė tris pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint pagerinti sveikatą: pirma – teisingas valgymas, antra – kokių medžiagų būtina gauti su maistu, trečia – organizmo rūgščių–šarmų pusiausvyra.

Valgymui būtinas ritualas

P. Pociaus pastebėjimu, valgyti būtina esant normalios emocinės būsenos: „Ne veltui egzistuoja tokia sąvoka, kaip emocinis nutukimas. Valgome susinervinę, pikti, liūdni, nusivylę, o tai – labai blogai. Kad nepersivalgytume, valgymui turime susikurti ritualą – serviruoti stalą, valgymui skirti ne mažiau kaip 20 minučių, gerai kramtyti. Jeigu rysime kaip žąsinai – nieko gero nebus“.

Pašnekovas priminė vieno škotų gydytojo tyrimą, kai vienai veršiukų bandai motinų pienas būdavo iš lėto sugirdomas per žinduką, o kita banda maistą gaudavo per zondą. Antroji banda greitai išgaišo netgi veršiukus prijunkius prie žindenių – taip buvo įrodyta seilių, kurių mūsų organizmas per parą pagamina iki 2 l, bei virškinimo svarba. „Kietą maistą reikia gerti, tai yra gerai sukramtyti, o skystą – kramtyti, arba gerti mažais gurkšneliais“, – seną tiesą priminė P. Pocius, kuris valgymą rekomenduotų pradėti nuo skysčių – vandens, sulčių, sriubos. Valdymo ritmą – kiek kartų – vieną, du, tris ar penkis – valgysime per dieną, galima nusistatyti patiems, tačiau saviugdos treneris rekomenduotų tris kartus.

„Romos imperijos kariai valgydavo kartą per dieną, po didelio fizinio krūvio, gerai pakilnoję kardą. Jų maistas buvo prėskas – džiovinti paplotėliai, grūdai, tačiau kariai buvo ištvermingi ir stiprūs. Visos bėdos prasidėjo romėnams prisistačius pirčių ir pradėjus lėbauti“, – kad ir mūsų dienomis neišvengiame pastarosios blogybės, akcentavo P. Pocius.

Ko mums dažniausiai trūksta

Remdamasis savo asmenine ir mediko patirtimi, P. Pocius tvirtino, jog būtina išgerti reikiamą kiekį vandens: 1 kg kūno masės – 40 ml vandens. „Kadangi žmogus vidutiniškai per dieną suvartoja iki 150 g baltymų, kurių 90 proc. – gyvulinės kilmės, kad neužterštume organizmo, reikia gerti vandens. Šio trūkumas ir pasireiškia daugybe simptomų bei ligų: diabetas, vidurių užkietėjimas, astma, opos – visa tai dėl vidinės organizmo sausros“, – kad dėl vandens trūkumo pasireiškia 170 sutrikimų, kuriuos tradicinė medicina įvardina ligomis, tvirtino sveikatos specialistas.

Antra, kas mums būtina, – tai ląsteliena: jos organizmui per dieną reikėtų iki 25 g, o suvartojame vidutiniškai iki 10 g. Ląsteliena būtina mums draugiškoms bakterijoms, kurių mūsų organizme yra iki 1,5 kg, daugintis. Tos bakterijos pagamina 9 iš 14 reikalingų vitaminų, 20 hormonų bei 20 proc. šilumos kūno temperatūrai palaikyti. Bakterijas nužudome vartodami antibiotikus, gerdami chloruotą vandenį. Paprasčiausias kelias atstatyti bakterijoms – vartoti ląstelienos turtingus produktus: grūdines kultūras, sėlenas, kopūstus, avokadus bei kt. Gyvybingajai pilvo florai naudingiausias yra augalinis maistas, mažiau naudingas – gyvulinės kilmės. Ypač didelio dėmesio nusipelno visi kryžmažiedžiai augalai (baltagūžiai, žiediniai kopūstai, brokoliai, kaliaropės ir t.t.) – jų mūsų racione turėtų būti kasdien.

Didelę įtaką sveikatai turi Omega-3 ir Omega-6 rūgščių balansas. Kad jis būtų teigiamas, reikėtų per savaitę suvalgyti 2 kg jūrų žuvies, bet tai – nelabai įmanoma. Todėl P. Pocius siūlo pasitelkti linų sėmenis, graikiškus riešutus, avokadus, netgi – maisto papildus.

Mūsų organizmui būtinas kalcis, kurio daugiausia galime gauti iš grūdinių kultūrų. „Štai kodėl nuo seno įprasta vaikams duoti košių. Jeigu kalcio norime gauti iš pieno – jį reikėtų gerti natūralų nevirintą ir – mažais gurkšneliais. Dar tinka brandinti sūriai, galima kalcio vartoti ir papildomai“, – dėmesį atkreipė P. Pocius.

O kad organizme netrūktų vitamino D3, vasarą kaitrioje saulėje reikėtų išbūti po 15 min. kasdien, taip pat šio vitamino gauti su valgiu.

Kai sutrinka šarmų–rūgščių

pusiausvyra P. Pocius teigė, jog visų ligų šaknys – dėl blogo maitinimosi sutrikusi organizmo šarmų–rūgščių pusiausvyra. Pasitikrinti save galime kiekvienas – jeigu apatinio voko konjuktyvas yra rožinės spalvos ar dar labiau pablyškęs – vadinasi, organizmas užrūgštintas. Jeigu šarmų–rūgščių pusiausvyra – gera, konjuktyvas yra ryškiai raudonos spalvos. Gerą sveikatą rodo ir akių obuoliai – jei turi būti balti, nesudrumstėję ir nepageltę.

Kas gi sutrikdo šarmų–rūgščių pusiausvyrą? Stresas, įtampa, gyvulinės kilmės maisto produktai – visa tai rūgština organizmą. Didžiausias mūsų priešas – maistas su mielėmis. Jas P. Pocius vadina nusikaltimu žmogaus organizmui: mielės, kurios nežūva apdorojant maistą, patenka į mūsų organizmo terpę ir ten vėl pradeda veikti, taip gamindamos... gryną spiritą. „Organizme vystosi ištisa kvailybės grandinė“, – teigė medikas, kurio rekomendacija – labai paprasta: pagrindinį mūsų maisto produktą duoną valgyti keptą be mielių, vengti saldumynų, raugintų pieno produktų – kefyro, jogurto, ne naminės varškės, raugintų daržovių (pavyzdžiui, kopūstus geriau valgyti šviežius, neraugintus). Mėsą virti, įbėrus 3 valgomuosius šaukštus kmynų, – šie yra itin šarminantis produktas, medetkų. Gi sunkiąja artilerija, norint šarminti organizmą, P. Pocius pavadino gamtos duotas pačias įvairiausias žoleles ir prieskonius: jų arbatos iš 12 sudedamųjų dalių reikėtų išgerti kiekvieną rytą, ir tik po pusvalandžio sėsti valgyti, dar kartą – dieną. Kaip stiprius šarmintojus sveikatos specialistas įvardino kmynus, medetkas, anyžius, gerai nuplovus šarmintojo vaidmenį kuo geriausiai atliks citrinų, apelsinų, greipfrutų žievelės. Į žolelių kompozicijas P. Pocius rekomenduotų įtraukti takažolę, jonažolę, medetką, didžiąją dilgėlę, kiaulpienę, gyslotį, saldymedį – šios žolelės pagal Tibeto medicinos klasifikaciją patenka į auksinę klasę. „Jonažolė vaduoja iš liūdesio, medetka tobula reguliuojant kraujospūdį, o kiaulpienė gali pakeisti aspiriną, žmonių vartojamą kraujui skystinti“, – kai kurių augalų savybes apibūdino pašnekovas, akcentuodamas, jog norint tinkamai valdyti medžiagų apykaitą, organizmo šarminimu rūpintis reikia labai rimtai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas