|
|
|
Ketina įteisinti tris skiepus
Seime svarstomam sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymui įteisinti tris privalomus skiepus vaikams – nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – pritaria ir Kretingos medikai. Apie skiepų reikalingumą mintimis su „Sveikatos“ priedo skaitytojais pasidalijo Kretingos šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Janina Sabaliauskienė. – Kaip jūs, turėdama kone keturių dešimtmečių pediatrijos darbo patirtį, vertinate tokį ministrės siekį? – Vertinu teigiamai, nors tai šiandieną tėra tik siūlymas, sukėlęs sumaištį tarp skiepams prieštaraujančių tėvų ir jiems prijaučiančių politikų. Moksliškai yra įrodyta, kad skiepai apsaugo ir tėra vienintelė profilaktinė priemonė nuo sunkių ligų. Nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – šių trijų ligų – išsyk būtų tik vienas skiepas. – Kokios kyla grėsmės, neskiepijant vaikų būtent nuo šių ligų? – Sunkiausios tymų komplikacijos – miokarditas, encefalitas, labai dažnai – plaučių ar ausų uždegimai. Mano kartos gydytojai dar puikiai atsimena tymų protrūkį Lietuvoje 1985-aisiais, kuris neaplenkė ir Kretingos rajono. Tuomet per trumpą laiką šimtu procentų buvo paskiepyti vaikai: ėjome į mokyklas, darželius. Ir nuo to laiko nesu mačiusi sunkių komplikacijų dėl tymų. Raudonukė yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kuri ypač pavojinga nėščioms moterims, nes gresia persileidimas arba vaisiaus apsigimimas. Pats žmogus raudonuke perserga nesunkiai, tačiau ši liga yra itin pavojinga aplinkiniams. Berniukams itin pavojingas parotitas, liaudyje vadinamas kiaulyte. Jis sukelia lytinių organų susirgimus, dėl ko vyrai vėliau gali būti nevaisingi. Poliomielito atvejų sumažėjo tik dėl skiepų, nors trečiojo pasaulio šalyse ši liga dar tebėra gaji. Pasaulis šiandieną migruoja, tad nepasiskiepijus kyla pavojus ir paties asmens, ir aplinkinių sveikatai. – Kokie skiepai dar populiarėja Lietuvoje? – Žmonės vis dažniau pradeda skiepyti vaikus nuo meningokoko, pneumokoko – šis skiepas jau vienerius metus taikomas ir Lietuvoje. Nors jis labai brangus ir mažai kur pasaulyje kompensuojamas, skiepyti vaikus nuo galimos grėsmės vis dažniau ryžtasi tikrai ne prabangoje skendintys žmonės. Kitąmet Lietuvoje nemokamai bus pradėta skiepyti 11–12 metų mergaites nuo gimdos kaklelio vėžio. – Tačiau skiepams prieštaraujantys tėvai, susibūrę į asociaciją „Objektyviai apie skiepus“, aiškina, kad vakcinose yra sunkiųjų metalų, kenksmingų chemikalų, genetiškai modifikuotų virusų ir pan. Ką atsakytumėte jiems? – Esu giliai įsitikinusi, kad skiepai, kaip ir vaistai, yra gaminami, laikantis visų sveikatos saugumo standartų. Kol skiepas patenka į rinką, yra išbandomas su gyvūnais, po to – su savanoriais. Visas civilizuotas pasaulis skiepija vaikus. Iš užsienio šalių atvykę pažįstami ir kolegos pasakoja, kad privalomų skiepų pas juos yra gerokai daugiau, negu Lietuvoje, tarkim: JAV – 20, o kai kuriose Europos šalyse – po 10–12 skiepų. – Ar dažnai susiduriate su skiepyti savo atžalas atsisakančiais tėvais? – Iš 600 šeimų su vaikais susidūriau tik su vienu atveju, kada tėvai visiškai atsisakė skiepyti vaikus, tačiau kolegėms pasitaikė ir daugiau šeimų. Aiškiname, kalbamės su jais, tačiau per prievartą skiepų nebrukame. Mes, medikai, net neabejojame skiepų nauda, ir savo vaikus bei anūkus skiepijame nuo visų ligų, kokie tik skiepai galioja Lietuvoje.
115 eurų tokio dydžio administracinę nuobaudą siūloma taikyti tėvams, atsisakantiems skiepyti savo vaikus. Neskiepytiems vaikams taip pat užsitrenktų durys į valstybinius darželius.
|
|
