|
|
|
Kretingiškių šokėjų patirtys Vokietijos žemėje
„Blankenfeldės parapijos namuose pasijautėme lyg savi – taip mus šiltai priėmė, globojo, vaišino, pasirūpino turiningu laisvalaikiu“, – teigė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė, kurios rūpesčiu prieš kelerius metus užsimezgė draugiški ryšiai ne tik su parapija, bet ir su Blankenfeldės meno mokykla. Pastarosios kvietimu Kretingos meno mokyklos ugdytiniai turi galimybę dalyvauti Vokietijos Brandenburgo žemėje kas dvejus metus organizuojamuose meno festivaliuose.
Į šią vasarą Vitenbergės mieste įvykusį Brandenburgo žemės meno mokyklų festivalį kretingiškiai nuvežė dvi atskiras programas – savo pasirodymus parengė Kretingos meno mokyklos šokių kolektyvo „Ratilėlis“ jaunučiai, vadovaujami Živilės Adomaitienės ir Astos Paulauskienės, bei liaudies instrumentų orkestras, kuriam vadovauja Donatas Merkelis bei Danutė Černienė. Festivalio išskiria tuo, jog jame dalyvauja tik Vokietijos atstovai, tad kretingiškiai – svečių teisėmis dalyvaujantys kolektyvai – graži šio festivalio išimtis, kuria džiaugėsi ne vienas sutiktas. „Vokiečiai – ir festivalio organizatoriai, ir dalyviai – labiau orientuojasi į šiuolaikinį meną: vaikai mokomi šokti modernių ar gatvės šokių. Lietuvaičiai išsiskyrė ir šokio pobūdžiu, ir rūbais, ir instrumentais – dalį jų kai kurie festivalio dalyviai išvis matė ir girdėjo pirmą kartą. Todėl ir susidomėjimas mumis buvo itin didelis. O kadangi paruošėme vaidybinius, siužetinius šokius, žiūrovai mus lengvai suprato“, – kalbėjo Ž. Adomaitienė. Mūsiškiai pedagogai, viešėdami Vokietijoje, festivalyje, patyrė, jog tenykštės meno mokyklos labai taikosi prie šiandieninių poreikių, todėl tiek neakcentuojama tautinė tapatybė. „Mes lankėmės buvusioje Vokietijos demokratinės respublikos teritorijoje, tad, pagalvojome, tai, kas susiję su nacionaliniais ypatumais, yra tiesiog išnaikinta ir per daug suniveliuota. Gal iš tiesų vokiečių tautinį kostiumą dėl to ir bepamatome tik Bavarijos žemėje?“ – pasvarstė ne kartą festivaliuose viešėjusi R. Šulskienė. Mūsų vaikams ir mokytojams didelį įspūdį festivalyje paliko vokiečių labai populiarinamas orkestrinis, jungtinių kolektyvų muzikavimas. „Klausėmės populiariosios klasikos, džiazo. Muzikavimą vokiečiai visų pirma supranta kaip būdą bendrauti ir tam skiria labai daug dėmesio. Žinoma, vis dar tebestebina ypač stipri bei gera ugdymo bazė, o ir festivalio organizacija – labai aukšto lygio, be jokių trukdžių. Renginys buvo suorganizuotas taip, kad dvi dienas 6 scenose nuo ryto iki vakaro skambėtų muzika, aidėtų šokiai“, – kalbėjo pedagogės, su kolegomis į Vokietiją palydėjusios beveik 100 vaikų delegaciją. Išvykti į festivalį – vadinasi, praplėsti savo akiratį, patirti nekasdienių situacijų, kai į sceną užlipama be jokios repeticijos, kai prieš akis – nauja, nepažįstama erdvė, įveikiama tik greitai susiorientavus ir susikaupus kiekvieną žingsnį atlikti taip, kaip esi išmokęs. „Visa tai – didžiulės patirtys, kurių dirbtinai nesukurtum, nes tai neįmanoma. Vaikai sušoko puikiai ir yra verti to eksperimento, kurį patyrė Vokietijos žemėje“, – pripažino Ž. Adomaitienė. Nors kretingiškiai ką tik grįžo iš festivalio, vėl laukia kvietimo į renginį. „Esame tos nuomonės – jeigu kviečia, vadinasi, reikia važiuoti. Kelionių kartu su vaikais džiaugsmo kolegos vokiečių mokytojai jau senokai nebepatiria, nes jų ugdomi vaikai neturi motyvacijos išvykoms į kitose šalyse vykstančius festivalius“, – pastebėjo R. Šulskienė. Kretingos ir Blankenfeldės meno mokyklų bendrystę įprasmino ir oficiali bendradarbiavimo sutartis, šią vasarą pasirašyta abiejų savivaldybių vadovų.
|
|
