Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vasara – maudynių metas, nors pastarųjų dienų orai to ir neįrodo. Vargu, ar kam lengva įsivaizduoti atostogas be ramaus tyvuliuojančio tvenkinio, pušynais nusėto paplūdimio, taip pat ir atpalaiduojančio pasipliuškenimo saulės sušildytame vandenyje. Kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė įsitikinusi, kad svarbu ne tik mokėti plaukti. Daug svarbiau ir naudingiau – mokėti tai daryti taisyklingai.

Anot patyrusios plaukimo mokytojos Virginijos Valiūnienės, plaukiojimas atgaivina ir kūną, ir sielą.

Daužosi širdis, dirba kojos

Prie III tvenkinio jau ketvirtą vaikų pamainą šią vasarą plaukti mokanti V. Valiūnienė teigė, jog žmogui naudinga plaukioti dėl trijų priežasčių: ,,Visų pirma, lįsdamas į dažnai gana vėsų vandenį, žmogus grūdinasi. Antra – poilsis, juk sunku įsivaizduoti poilsinę kelionę ir, galų gale, vasarą be plaukiojimo. Galiausiai, plaukimas – tai aktyvaus judėjimo forma, tad savaime suprantama, jog yra naudingas ir sveikatai. Tiesa, norint pasiekti plaukiojimo fizinę naudą, plaukioti reiktų gana ilgai, bent pusę valandos.“

Mokytoja taip pat vardijo, kuo naudingas plaukiojimas kaip fizinė veikla: ,,Aktyviai dirba plaučiai, širdis, palaikanti organizmo temperatūrą vandenyje, dažniausiai vėsesniame negu oras. Negana to, kitaip nei kai kurios fizinės veiklos rūšys, plaukimas nekenksmingas sąnariams, nes jie neapkraunami taip, kaip sportuojant sausumoje, pavyzdžiui, bėgiojant. Dar nereiktų pamiršti, kad plaukiojimas yra naudingas laikysenai bei kalorijų deginimui, tad žmonėms su antsvoriu tai – vienas geriausių judėjimo būdų.“

V. Valiūnienės žodžiais, plaukiojimas labai gera priemonė ir nervams nuraminti, nes vanduo turi savybę atpalaiduoti žmogų.

Su tokia mokytojos nuomone sutinka ir plaukti išmokęs dar 8-erių neturintis kretingiškis Žymantas Rimkus: ,,Plaukiojimas padeda nusiraminti, atpalaiduoja kūną. Tai ne tik geras sportas, bet ir savotiška meditacija. Visada, kai plaukioju, jaučiu kažkokią ramybę, atitrūkstu nuo kasdienių problemų.“

Amžius – neturi reikšmės

,,Plaukti išmokau būdama maždaug 13 metų, – pasakojo Greta Eidrigevičiūtė, būsima turizmo vadybos studentė. – Mama nusivedė mane į jūrą, kur jau nebesiekiau dugno. Prilaikydama mane už pilvo, liepė irtis „šuniuku“, bet labai nesisekė, todėl pabandžiau „varlyte“. Tada mama mane paleido ir pajutau, kad plaukiu.“

V. Valiūnienė teigė, jog konkretaus amžiaus, kada reiktų vaikus pradėti mokyti plaukti, nėra: ,,Įvairiuose baseinuose vaikai yra mokomi plaukti nuo 6-7 metų. Plaukiojimas yra judėjimo forma, kuria pradėti užsiimti galima bet kada. Tačiau savo pamokoms vaikus kviečiu nuo 9 metų – jaunesni vaikai turi mažiau „riebaliuko“, mažiau raumeninio audinio, todėl labai greitai sušąla tvenkinyje. Viduje, baseine, vaikai tikrai gali pradėti mokytis plaukti ir anksčiau.“

Anot moters, jaunuolius plaukimo mokyti gali artimieji, tėvai: „Jeigu vaikas yra drąsus, nebijo vandens, jį plaukti išmokyti tikrai yra lengviau. O jeigu jaunuolis baiminasi vandens, gali kilti problemų. Tada geriau pamokoms ieškoti mokytojo. Iš patirties sakau, atėję vaikai labiau klauso svetimo žmogaus negu tėvų, raginami mokytojo greičiau įšoka į vandenį. Dažnai į mano pamokas vaikai ateina jau mokėdami plaukti. Jie tiesiog nori išmokti taisyklingo kvėpavimo, judesių.“

Pasak V. Valiūnienės, mokytis plaukti ateina ne tik vaikai: ,,Neseniai buvo atėjęs keturiolikmetis vaikinas, o prieš kelerius metus buvo atėjusi garbaus amžiaus moteris – pensininkė, vadinasi, plaukti mokosi ir senjorai. Žinoma, jiems to išmokti jau truputį sunkiau, bet tikrai niekada ne vėlu. Žmonės, nemokėdami plaukti, dažnai dėl to pradeda kompleksuoti, tačiau jaudintis nereikėtų.“

Baimę įveikia žinojimas

,,Plaukti taip niekada ir neišmokau, nes, kai buvau maždaug dešimties, mano jaunesnioji sesuo apvertė mane, gulinčią ant pripučiamo vandens čiužinio. Kai panirau po vandeniu, pamenu, jog pro akis prabėgo visas mano gyvenimas. Tada aš atsigavau, bet po to karto nenoriu ir net nematau būtinybės mokytis plaukti“, – patirtimi dalinosi Vidmantė Žemaitytė.

V. Valiūnienė pasakojo, jog vienas būdų, kaip įveikti vandens ir jo gylio baimę, yra išmokti plaukti taisyklingai: „Yra sakoma, kad dauguma lietuvių plaukia netinkamai – pakėlę galvą, ne taip kvėpuodami. Žmogus turi išmokti ant vandens išsitiesti, išpūsti orą į vandenį – „kvėpuoti po vandeniu“. Kai jis viso to išmoksta, gali ir vandens baimę įveikti lengviau. Ir, žinoma, labai svarbu yra atsipalaiduoti, nesinervinti.“

Eglė DIRMEITYTĖ

„P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas