Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pertvarkos supriešino Grūšlaukės žmones

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-07-31
Nesusikalbėjimas dėl kaimo ateities suskaldė Grūšlaukės bendruomenę, –derybininkų vaidmens ėmėsi rajono vadovai.

Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi derybininko vaidmens susipriešinusioje Grūšlaukės bendruomenėje, kai per šimtas šio kaimo gyventojų savo parašais patvirtino protestuoją prieš kultūros skyriaus perkėlimą į pagrindinę mokyklą, kurią ketinama paversti daugiafunkciu centru, o ištuštėjusiame pastate – įkurti socialinius būstus.

Ramino įkaitusias emocijas

Dalį grūšlaukiškių ant kojų sukėlė ši viešai nuskambėjusi žinia. Išsigandę, kad kaime gali nebelikti kultūros namų, sujudo žmonės, o kultūrai prijaučiantis saviveiklininkas Jonas Mažonas ėmėsi rinkti su tuo nesutinkančiųjų parašus.

Kita dalis grūšlaukiškių palaiko idėją, kad kaime būtina išsaugoti savąją mokyklą, kuriai, mažėjant mokinių skaičiui, iškilo grėsmė išnykti, o išeitis tėra viena – paversti ją mokykla-daugiafunkciu centru, kuriame po vienu stogu sutilptų ir kolektyvų saviveikla, ir jaunimo užimtumas, ir suaugusiųjų švietimas, ir priešmokyklinis bei ikimokyklinis ugdymas.

Prieš pokyčius protestuojantys grūšlaukiškiai šią savaitę inicijavo kaimo atstovų susitikimą su Kretingos rajono valdžia bei politikais.

Raminti įkaitusių emocijų į Grūšlaukę atvyko Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila, tarybos nariai Vilius Adomaitis, Vaidas Kuprelis ir Vladas Baltuonis.

Pasikeitimas – lyg gelbėjimosi ratas

„Mokykla išlieka, pasikeis tik jos pavadinimas. Taip pat išlieka ir kultūros namai, biblioteka, paštas, tik dokumentuose tai bus kitaip įteisinta. Kadangi mažėja vaikų, atsiranda laisvų erdvių mokykloje, manėme, kad kultūros renginiai galėtų vykti būtent joje. Tačiau konkrečius sprendimus turite priimti jūs patys“, – tokia žinia susirinkimą Grūšlaukės pagrindinės mokyklos salėje pradėjo rajono vadovai.

A.Sungaila kalbėjo dėl pokyčių mokykloje būtinumo: „Švietimo skyrius suinteresuotas, kad išliktų mokykla, o jūs patys nusprendėte, kad išeitis tėra viena – paversti ją daugiafunkciu centru su pagrindiniu ugdymu. Tam, kad mokykla būtų pagrindinio ugdymo įstaiga, klasėse turėtų išlikti ne mažiau kaip po 8 mokinius. Jei po 2-3 metų klasėse beliks po 5 mokinius, mokykla nebeišsilaikys. Todėl daugiafunkcis centras steigiamas tam, kad vaikai neišsibėgiotų po kitas mokyklas. Jeigu mokykla išnyks, išnyks ir kaimas.“

Mintį, jog kaime būtina išsaugoti kultūros namus, o mokyklą gelbėti ją paverčiant daugiafunkciu centru, palaikė ir Švietimo komiteto narys V.Kuprelis.

Įžvelgė korupcijos apraiškų

„Korupcijos Grūšlaukėje nebus. Už akių vyksta kažkokie negeri dalykai. Žmonės sujudo, kai buvo paviešinta, kad kultūros namus išdalins kaip socialinius būstus, o visą kultūrinį gyvenimą perkels į mokyklą. Kaip jūs įsivaizduojate repeticijas: vyksta pamokos, o mes plėšiame dainas visa gerkle. Kur mums rinktis repetuoti, kai salė bus nuolat užimta“, – piktinosi J. Mažonas, kad apie žadamus pokyčius nebuvo informuota bendruomenė.

Saviveiklininką palaikė Kretingos kultūros centro Grūšlaukės skyriaus meno vadovė Kristina Lauciutė, retoriškai kreipdamasi į rajono vadovus: „Ar logiška kelti kultūros namus į mokyklą? Ar jūs patys norėtumėte dirbti sukelti į vieną kabinetą? Siūlau pagalvoti apie kaimo žmones, nes tokiu sprendimu jūs sutrukdytumėte ir mokyklos, ir kaimo saviveiklos darbą.“

Oponentams bendruomenės pirmininkas Artūras Toliušis bei buvusi Grūšlaukės bendruomenės pirmininkė Nijolė Jonutienė pateikė dar 2014 m. surengto visuotinio bendruomenės susirinkimo, kuriame dalyvavo 40 narių ir 35 iš jų pritarė Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro steigimui, sprendimą.

„Jeigu žmonės neateina į susirinkimus ir nesidomi pokyčiais, vadinasi, jiems tai nėra aktualu“, – pastebėjo N. Jonutienė.

Neranda bendros kalbos

Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė apgailestavo, jog ji, kaip mokyklos-daugiafunkcio centro iniciatorė, kai kurių yra nesuprasta: ,,Stengiausi ieškoti paties geriausio būdo, kaip tarnauti savo kraštui, siekiau išsaugoti mokyklą, kad neišsibėgiotų jauni žmonės, kurtų verslą ir kaimas neišnyktų.“

Anot jos, kultūrinis gyvenimas Grūšlaukėje nenukentėtų, tik atsirastų daugiau galimybių plėsti kultūrinę veiklą ne tik kultūros namuose, bet ir mokykloje.

Grūšlaukiškis Antanas Dubinskas pastebėjo, kad 99,9 proc. bendruomenės būtų pritarusi sprendimui steigti daugiafunkcį centrą, tačiau bėda ta, kad žmonės nebuvo informuoti apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, dėl to ir kilo sumaištis, kad kaime neliks kultūros namų.

„Norisi pabarti kultūros namų, mokyklos, bibliotekos vadovus, kad nesurandate bendros kalbos, interesai negali būti skirtingi, – dėl žmonių gerovės jūs privalote dirbti išvien“, – pastebėjo V.Domarkas.

Ieško socialinio būsto

Jis taip pat patikino, kad be grūšlaukiškių sutikimo nebus priimtas ir sprendimas dėl socialinio būsto: „Apie socialinių būstų įkūrimą kultūros namuose buvo prabilta tik pasvarsčius, kam galima būtų panaudoti ištuštėjusį pastatą, jeigu kultūrinė veikla būtų perkelta į mokyklą-daugiafunkcį centrą.“

Anot V.Domarko, svarstoma, kur galima būtų įkeldinti kelias socialinio būsto Grūšlaukėje laukiančias šeimas. Kaip Kalniškių kaime socialiniame būste buvo įkurdintos daugiavaikės šeimos ir daugeliui kitų šeimų tapo pavyzdžiu, pasidalino šio kaimo verslininkas, rajono politikas V. Baltuonis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas