|
|
|
Piktas herbicidas – ne visada piktas
Šiomis dienomis kretingiškę „Pajūrio naujienų“ skaitytoją nustebino nei geltonas, nei nurudęs javų laukas miesto prieigose. „Manau, kad ūkininkas juos nupurškė pavojinguoju chemikalu roundapu, apie kurio panaudojimą gyventojai turėjo būti iš anksto informuoti, o nebuvo“, – sakė ji. Grūdai susimaišo pervien Įdomu, kaip šis herbicidas, kurį nuo 2017-ųjų kai kurios šalys apskritai ketina uždrausti, veikia dirvožemį, javus? Juk apnuodyti grūdai gali patekti ne tik į maistą, bet ir į gyvulių, paukščių bei žuvų pašarą. Teigiama, jog prieš pat pjūtį nupurkštuose grūduose roundapas yra kur kas pavojingesnis negu per žiemą išlaikytuose. Kaip visa tai atsiliepia žmogaus sveikatai? Anot Kretingoje grūdus superkančios įmonės „Kretingos grūdai“ vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, gali būti, kad kai kurie ūkininkai prieš pjūtį savo laukuose pastebėję žalius, drėgnus, neprinokusius nedidelius javų ruožus, kad nudžiūtų, nupurškia juos roundapu. Tačiau „Kretingos grūdų“ įmonės laboratorija tokių tyrimų neatlieka ir herbicidų likučių derliuje nefiksuoja, į bendrą aruodą pila tokias kultūras, kokias ūkininkai ir bendrovės atveža. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus neigė, kad šį varpučių ir kitų vienmečių bei daugiamečių piktžolių priešą ūkininkai naudotų masiškai. Jo nuomone, pirmiausia – to daryti neverta, nes, pasėjus gerą veislę, kviečiai rajone ir taip subręsta.
„Kam be reikalo išpurkšti brangius herbicidus, juolab kai nežinoma, kokios bus šiųmetės grūdų supirkimo kainos, ir neaišku, ar patirtos išlaidos atsipirks?“ – retoriškai klausė jis.
Žemdirbys, už deklaruotus pasėlius gaudamas mažiausias Europos Sąjungoje išmokas, esą ir taip skaičiuoja, kaip galą su galu sudurti. Tačiau Kretingoje chemijos produktais prekiaujančios įmonės „Agrochema“ vadybininkas Juozas Abelkis patvirtino, kad rajono ūkininkai roundapą vis dar perka noriai. „Kodėl turėtų bijoti? Jis nėra draudžiamas, o augalą reikia gydyti nuo ligų ir kenkėjų. Svarbiausia – purkšti laiku ir atkreipti dėmesį į griežtus instrukcijos reikalavimus, jų paisyti“, – akcentavo J. Abelkis. Jo žodžiais, vienam hektarui javų prieš piktžoles apipurkšti reikia apie 3 l šio herbicido, o 1 litro kaina – maždaug 3 Eur. Anot vadybininko, pastaruoju metu roundapas itin peikiamas, bet juk chemija prekiaujančios įmonės žemdirbiams siūlo ir kitų pavadinimų tos pačios veikliosios medžiagos glifosato turinčių chemikalų. „Kaip ir vaistų – jų būna įvairių pavadinimų, o poveikis dėl veikliosios medžiagos – tas pats“, – sakė J. Abelkis. Normų neviršijo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Žeimienė paaiškino, jog roundapas – glifosatinis plataus veikimo spektro herbicidas, naudojamas piktžolėms naikinti įvairiuose plotuose prieš sėją arba prieš sudygstant sėkloms. Šis herbicidas gali būti purškiamas ir ant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų ir prieš nuimant derlių. Vadovaujantis 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste bei pašaruose, yra nustatyti maksimaliai leistini šio herbicido likučio kiekiai grūduose. Priklausomai nuo grūdų rūšies, glifosato maksimaliai leistinas kiekis miežiuose – 20 mg/kg grikiuose ir kitose javams prilyginamose kultūrose – 0,1 mg/kg, kukurūzuose – 1 mg/kg, tikrose sorose – 0,1 mg/kg, avižose – 20 mg/kg, ryžiuose – 0,1 mg/kg, rugiuose – 10 mg/kg, paprastuosiuose kviečiuose – 10 mg/kg. Nustačius, kad maisto produktas viršija Reglamente nustatytas pesticidų likučių ribas, produktas negali būti naudojamas tolesnėje produktų gamyboje. V. Žeimienės teigimu, vykdant Augalinio maisto taršos stebėsenos programą, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute pesticidų likučių tyrimai augaliniuose produktuose, tarp jų įvairiuose grūduose bei miltuose, atliekami nuolat. 2014–2015 m. nebuvo atvejų, kad glifosatas viršytų didžiausias leistinas normas.
|
|
