|
|
|
Rudasis puvinys – grėsmingas svečias
Kretingiškė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja Virginija Dilienė teigė girdėjusi, kad Lenkijos pietvakariuose aptikta karantininės ligos – bulvių rudojo puvinio – židinių. Į Lietuvą taip pat įsivežama bulvių iš Lenkijos. „Ar nėra grėsmės į mūsų šalį įsivežti ir šią ligą?“, – klausė ji.
Skaitytojos klausimą nusiuntėme Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vyriausiajam specialistui Algirdui Raškauskui ir gavome jo komentarą. Bakterinė bulvių liga – rudasis puvinys bulvių augintojams pridaro didelių nuostolių – gali žūti net 90 proc. derliaus, o karštu ir drėgnu oru liga per porą dienų gali sunaikinti visus bulvienojus, juo užkrečiama dirva, vandens telkiniai. Ligos požymiai Užsikrėtęs augalas pradeda vysti. Pirmiausia vysta vienas ar keli jauniausi viršūniniai lapeliai. Jie įgyja žalsvai blyškią spalvą, kuri vėliau virsta bronzine, ruduoja. Lapai raukšlėjasi, suglemba ir žūva, bet nenukrenta. Virš dirvos paviršiaus apie 2,5 cm esančioje stiebo dalyje galima pastebėti rudų dryželių. Skersiniame stiebo pjūvyje iš parudavusių vandens indų sunkiasi pilka gleivėta bakterijų masė. Bulvių stiebagumbius perpjovus skersai, matomi ligos simptomai – parudavę vandens indai, iš kurių po kelių minučių pasirodo pieniški gleivėti lašeliai. Jei infekcija labai išplitusi, bakterijų masė per stiebagumbio „akutes“ gali skverbtis į išorę. Prie gličios masės prilimpa dirvožemio dalelės, todėl, nupurčius žemes, stiebagumbis atrodo nusėtas tamsių, nešvarių „verkiančių akučių“. Kaip liga plinta? Pagrindiniai infekcijos plitimo šaltiniai yra: užkrėsta bulvių sėkla, užkrėstas vanduo, žemės ūkio inventorius, bulvinių šeimos piktžolės, augalų liekanos. Per žiemą bakterijos gali išgyventi dirvoje, likusiuose bulvių gumbuose, sandėliuojamuose bulvių gumbuose ar minėtose piktžolėse. Bakterijos išgyvena vandens telkinių pakrantėse augančių karklavijų šaknyse, o vandens temperatūrai pakilus iki 15 laipsnių, pasklinda vandenyje. Užkrėstu vandeniu laistant ar išpurškiant augalų apsaugos produktus užkrečiami bulvių pasėliai.
Kenksmingojo organizmo augalai šeimininkai: bulvinių šeimos augalai (bulvės, pomidorai, baklažanai ir kt.), laukiniai augalai (karklavijai), kai kurie ne bulvinių šeimos augalai (didžioji dilgėlė, vandeninė mėta, pelargonija). Prevencija Kad apsaugotume laukus nuo bulvių rudojo puvinio užkrato, turime sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves. Visos parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės paženklintos etiketėmis-augalo pasais. Norint įsitikinti, ar turima savo ūkio bulvių sėkla sveika, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki sodinimo reikia kreiptis į Augalininkystės tarnybą dėl ūkinės sėklos patikrinimo. Šio rūpesčio išvengtume sodindami sertifikuotą sėklą. Nerekomenduojama naudoti iš kito ūkio skolintos ar nuomotos technikos. O jeigu to išvengti nepavyksta, prieš naudojimą būtina kaskart kruopščiai ją valyti ir dezinfekuoti. Laistymo vanduo Kol Lietuvoje bulvių rudąjį puvinį sukelianti bakterija nėra aptikta, paviršinius vandens telkinius (upes, ežerus), nutekamuosius vandenis iš bulvių perdirbimo, plovimo ir kt. įmonių Augalininkystės tarnyba tikrina pasirinktinai. Aptikus šią bakteriją paviršinio vandens telkiniuose, užkrėstų telkinių vandeniu bulvių pasėlius laistyti ir naudoti vandenį augalų apsaugos produktams išpurkšti būtų draudžiama. Kodėl taip pavojinga? Liga pavojinga, nes kenksminguoju organizmu gali būti užkrėstos ne tik mažuose ūkiuose auginamos bulvės ar kiti bulvinių šeimos augalai, tačiau didesnė rizika būtų modernesniems ūkiams, kurie minėtų augalų laistymui naudoja paviršinį įvairių vandens telkinių vandenį. Aptikus minėtos ligos židinį, fitosanitarijos priemonės būtų taikomos tiek užkrėstame, tiek kituose ūkiuose, kurie galėjo naudoti tą patį vandens šaltinį net ir savoms reikmėms augintiems rudojo puvinio augalams šeimininkams. Pažymėtina ir tai, kad, rudojo puvinio bakterijoms patekus į vandens telkinius, kurių pakrantėse augtų karklavijai, žiemos laikotarpiu bakterijos peržiemotų bei pasidaugintų šiuose augaluose, ir bakterijų kiekis vandenyje tik didėtų. Taigi, siekiant kontroliuoti rudąjį puvinį, būtina ne tik užtikrinti fitosanitarinių priemonių taikymą ūkyje bei su vandens telkiniu besiribojančiuose ūkiuose, bet naikinti ir natūraliai augančius karklavijus. Bulvių rudasis puvinys ypač pavojingas ir kelia grėsmę visuose regionuose auginamoms bulvėms, ne tik pajūryje. Pastebėjus įtartinų minėtos ligos požymių, būtina nedelsiant pranešti Valstybinės augalininkystės tarnybos regioniniam skyriui. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje atliekami tyrimai, kuriais nustatoma, ar bulvės yra užkrėstos bulvių rudąjį puvinį sukeliančia bakterija. „P. n.“ informacija
|
|
