Daržo ir gėlynų siaubas – rudasis arionas

Vydmantuose gyvenanti „Pajūrio naujienų“ skaitytoja kiekvieną ankstų rytą, nugalėjusi pasišlykštėjimo jausmą, gėlyną ir daržą gelbsti nuo neprašytų atėjūnų – rudos spalvos šliužų.

Vydmantiškės skaitytojos darže surinkti šliužai – tai rudasis arionas, arba rudasis smalžys, kuris yra invazinė gyvūnų rūšis. Šliužai aktyvūs naktį, bet ankstų rytą jų taip pat dar galima aptikti, kol jie nesuspėjo pasislėpti.

„Jų randu paties įvairiausio dydžio – nuo 1-2 cm iki 10 cm ilgio. Patikėkite, rinkti juos – nemalonu, traiškyti – dar labiau, nes batai aplimpa sunkiai nuplaunamomis gleivėmis, – pasiguodė moteris. – Bet nerandu kito kovos su šliužais būdo, kaip tik juos rytais, kai jie dar aktyvūs, surinkti, palaukti, kol jie nugaiš, o cheminių priemonių naudoti sodyboje, kur auga ir vaikų, labai nesinori.“

Labiausiai, sakė skaitytoja, šliužai yra pamėgę salotų lysvę, gėlyne – jurginus. Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė Dovilė Barčkutė atpažino, jog vydmantiškės daržą siaubia rudasis arionas, arba rudasis smalžys.

„Šio gyvio nepavadinčiau kenkėju, nes kenkėjų gamtoje apskritai nėra – yra tik palankūs arba nepalankūs žmogui, – savo nuomonę išsakė specialistė. – Pripažįstu, jog ši rūšis gali sunaikinti dalį derliaus, juolab, kad rudasis arionas, kuris įvardijamas kaip invazinė gyvūnų rūšis, įsikuria būtent žmonių kaimynystėje ir yra nepaprastai vislus.“

Konkrečių būdų, kaip kovoti su šliužais, D. Barčkutė nenurodė: jos pastebėjimu, norint išprašyti šiuos įsibrovėlius iš daržo ar gėlyno, reikia komplekso priemonių. „Visų pirma, reikia pradėti naikinti vietas, kurios tinka šliužams slėptis dieną. Jiems patinka ten, kur yra vėsu ir drėgna, pavyzdžiui, pakrūmės, akmenų krūvos“, – akcentavo ekologė.

Ar reikia naikinti invazines gyvūnų rūšis? Specialistės nuomone, būtina stebėti tokių gyvūnų populiaciją, ir jeigu jie, tarkim – šiuo atveju rudasis arionas – darosi grėsmingi, agresyvūs, pridaro daug žalos, naikinti reikėtų.

Lietuvoje yra 60 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, ir jų sąrašas kasmet ilgėja.

IŠ SODININKŲ PASTEBĖJIMŲ:

– šliužai mielai susirenka prie kavos tirščių – tada juos lengviau surinkti;

– šliužus taip pat sutraukia lenta, truputį pakelta nuo žemės: šliužai, būdami aktyvūs naktį, dieną po ja slepiasi, tad pakėlus lentą galima rinkti šliužų „derlių“;

– surinktus gyvius galima sumesti į muiluotą vandenį, kai šie nugaišta – išpilti į kompostą;

– kai kurie sodininkai šliužus „girdo“ alumi: į žemę sulig kraštais įkasa nupjautą plastikinį butelį, įpila alaus, į kurį ir sukrenta šliužai, tačiau šis metodas brangokas, nes reikia dažnai keisti alų;

– aplink jaunus ar šliužų pamėgtus augalus, pvz., braškes, salotas, rekomenduojama pabarstyti sutrintų kiaušinių lukštų, pelenų, pelenų-smėlio mišinio, kalkių – tokių medžiagų, kurios prilimpa prie gleivėto šliužo pilvelio ir jis nebegali šliaužti.

• Rašyti komentarą (1)