Kas kuria didesnę grėsmę mūsų valstybei – emigracija ar alkoholis?

– Grėsmę kelia abu reiškiniai, tačiau emigracija duoda ir naudos – emigrantai sugrįžta, Lietuvoje leidžia užsienyje uždirbtus pinigus, taip valstybei kuria ekonominę naudą. O alkoholizmas daro tik žalą – ne tik sveikatai, bet ir žmogaus darbingumui, šeimos gerovei. Man atrodo, kad šiais laikais tereikia netingėti, šiek tiek pasukti galvą ir visos problemos bus išspręstos – darbo yra, uždirbti tikrai galima, jei ne čia, tai svetur.

– Ir tai, ir tai blogai. Emigraciją patiriu tiesiogiai – šiuo metu prižiūriu anūką, nes tėvai išvykę į užsienį. Galima sakyti, kad jau ten ir gyvena, nors žada grįžti. Sunku Lietuvoje, žmonės išvažiuoja ieškodami geresnio uždarbio. Kainos pas mus kone šveicariškos, bet atlyginimai – juokingi. O alkoholizmas, mano manymu, tarybinių laikų palikimas, nors sunku pasakyti, kada buvo geriama daugiau.

– Alkoholizmas, manyčiau. Galbūt padėtų griežtesnis alkoholio pardavimo ribojimas – jei dabar leidžiama jo įsigyti jau 18-mečiams, reiktų kiek nutolinti šį amžių ir parduoti tik sulaukusiems 20-ies ar dar daugiau. O apie emigraciją apskritai negalvoju – gyvenu čia ir man labai gerai. Sunkiau galbūt žmonėms, turintiems šeimą – jiems trūksta paramos iš valstybės.

– Sutinku, kad šios grėsmės – bene skaudžiausios mūsų valstybei. Vis dėlto didesnę grėsmę kelia alkoholis – žmonės degraduoja, nustoja dirbti, tampa pavojingi šeimai ir visuomenei. Žinoma, emigrantai taip pat vartoja alkoholį, tačiau jie ir dirba, nes neturi kitos išeities – drausmė ten didesnė.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS