Į Senąją Įpiltį – mėlynėms mėlynuojant

Į Mėlynių šventę atvykę kaimo gyventojai ir svečiai buvo pavaišinti gardžiu varškės sūriu.

S. Įpilties bendruomenė laikosi tradicijos kaimą supančiuose miškuose vasaros įkarštyje prisirpus mėlynėms vietinius žmones ir atvykėlius iš toliau sukviesti į būrį ne tik šiai didingai uogai pagerbti, bet ir patiems linksmai pasibūti. Ketvirtoji tokia šventė įvyko šeštadienį.

Sveikatos šaltinis

„Mėlynės atgaivina pavargusias akis, gerina regėjimą, veidui suteikia skaistumo, o visam organizmui duoda stiprybės ir energijos. Kas valgo daug mėlynių, tas durų pas daktarus nevarsto“, – mažai, bet daug galios turinčiai uogai komplimentų negailėjo viena iš renginio įkvėpėjų ir organizatorių Kretingos kultūros centro S. Įpilties kaimo kultūros skyriaus vedėja Danutė Bružienė.

Tačiau dėmesys mėlynai uogai jokiais būdais nepranoko dėmesio iš čia kilusiam kraštiečiui, vietiniam kaimo žmogui, kaimynui ar svečiui. Buvo pasidžiaugta jų bendryste, taip pat tuo, kad atvyko ir gausus būrys saviveiklininkų ne tik iš Rūdaičių, Grūšlaukės, bet ir iš Raseinių rajono Katauskių kaimo bei iš Klaipėdos rajono Dauparų.

Daugelis atvykusiųjų, kol prasidės koncertai, tuščiais kibirais pirmyn atgal šmirinėjo po čia pat nuo ryto veikusį turgelį – Duonos ponia tituluojama, gardžią naminę duoną kepanti darbėniškė Vida Viskontienė siūlė savo firminės duonos ir pyragų, iš Raseinių rajono į savo mamos gimtinę S. Įpiltyje atvykusi Gabrielė Alsbergaitė viliojo šilauogėmis ir mėlynėmis pagardintais saldžiais pyragėliais, įpiltiškių Astos Razmienės ir Linos Narkienės užkaistuose puoduose burbuliavo virtiniai su mėlynėmis, kuriais bendruomenė kiekvieną vaišino, tačiau daugelis vis tiek dairėsi uogų ir kantriai laukė pasirodant mėlyniautojų.

Įpilties kaimo bendruomenės narės Asta Razmienė (kairėje) ir Lina Narkienė tik spėjo suktis apie puodus – iš miltinės tešlos ir mėlynių jos privirė daugybę virtinukų.

Prie uogų – ir sūrio

„Iš Nasrėnų specialiai dėl uogų atvažiavau, mėlynė – tai sveikata“, – žinojo Vanda Vaitkuvienė.

„O mes – iš Palangos. Gal, sakom, čia pigiau bus negu kurorte?“ – spėliojo Ona Daugėlienė ir Birutė Anusienė. Kibirą su savimi nešiojosi ir kretingiškiai Eugenija bei Julius Ereminai.

„Kokius du litrus uogų kad gautume, būtų gerai, tuoj pat – į šaldiklį ir turėsime žiemai“, – vylėsi pensininkų pora.

Įdienojus su 3 litrais mėlynių, skirtų parduoti, į turgelį pirmasis atskubėjo įpiltiškis Nerijus Gustys. Už litrą uogų jis prašė 4 eurų. „Dvi valandas po vieną uogą lietui merkiant vienas pats rinkau, kol tiek pririnkau, tai negi tie 4 eurai bus daug už tokį vargą?“ – pakalbintas klausimu į klausimą atsakė jis.

Kokius 7 litrus mėlynių parduoti turėjo aplinkiniame Šilinės miške su sūnumi ir dukra priuogavusi taip pat S. Įpiltyje gyvenanti Irena Bružienė. Ji irgi kainos žemiau 4 Eur už litrą nenuleido.

Kai kurie pirkėjai suko į šoną pukstėdami – esą kur tai matyta, Kretingos turguje – pigiau, o kai kurie po litrą kitą vis tiek pirko ir džiaugėsi, kad dar gavo.

Vydmantiškiai Rima ir Stasys Skripkauskai teigė į Mėlynių šventę su malonumu atvažiuojantys kasmet. „Štai ir uogų litrą jau turime, o dar ir gražų geltoną varškės sūrį taip pat už 4 eurus išsirinkome, viskas kartu labai tiks“, – šypsojosi Stasys.

S. Įpiltyje gyvenančios Linos Alonderienės sūriai nuo prekystalio išgaravo taip pat greit, kaip ir mėlynės.

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas bendruomenei pristatė naująjį seniūną Alvydą Poškį.

Vienam seniūnui padėkojo, kitą – pristatė

Įžangą šventei „Prisirpo mėlynės“ paruošė mažieji kaimo saviveiklininkai „Įpiltukai“. Jie pirmąkart vaidino naujojoje poilsiavietės Pasakų trobelėje, kurią išskaptuoti iš senų Darbėnų parke iškirstų liepų mintis kilo tuometiniam seniūnui Edvardui Stalmokui.

„Pati gamta šį kūrinį užaugino, mums beliko tik gražiai jį sukonstruoti“, – sulaukęs pagyrų, kuklinosi buvęs seniūnas. Laurų vien sau jis neprisiėmė – dėkojo, anot jo, ne mažiau nusipelniusiems vietiniams meistrams Vladui Savilovui, Dariui Želviui, Rimantui Balsiui, pats įteikė jiems dovanų.

Tačiau E. Stalmokas taip pat buvo apdovanotas – iš kaimo kultūros skyriaus vedėjos abu su V. Savilovu jie gavo po didžiulį pieštuką bei popieriaus lapą naujiems, tokiems pat šiltiems ir originaliems meniniams projektams kurti, juolab, kad kitąmet šventė būsianti jubiliejinė. Oficialioji dalis, kaip visada, prasidėjo Justino Repšo ir Gedemino Jepšo atliekamu kaimo himnu bei svečių įsiamžinimu mėlynėse pamirkytų pirštų atspaudais specialioje Mėlynių lentoje.

„Jūsų šventė jau veržiasi už rajono ribų, vadinasi, ji turi galimybę tapti tokia pat garsi, kaip Varėnoje – Grybų, o Žagarėje – Vyšnių“, – pasveikinęs visus susirinkusiuosius, į S. Įpilties bendruomenę, kuriai vadovauja Birutė Stalmokienė, kreipėsi rajono meras Juozas Mažeika.

Buvęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas (dešinėje) pasidžiaugė, kad sumanymą S. Įpilties kaimo poilsiavietėje pastatyti Pasakų namelį įgyvendinti jam padėjo, be šventėje nepasirodžiusio Rimanto Balsio, dar du vietiniai meistrai – Vladas Savilovas (kairėje) ir Darius Želvys.

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ilgamečiui Darbėnų seniūnui E. Stalmokui už jo dėmesį ir gerus darbus seniūnijos žmonėms, už dėmesį vaikams bei jaunajai kartai panūdo iki gilios senatvės prilipdyti šiltai skambančią „dėdės“ etiketę.

„Norėčiau, kad nuo šiol, kreipdamiesi į Edvardą, visi sakytumėt: „Dėde Edvardai“, – prašė direktorius.

Į sceną susipažinti su bendruomene jam pačiam netikėtai buvo pakviestas ir neseniai Darbėnų seniūnijos seniūno konkursą laimėjęs iki tol rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriuje dirbęs Alvydas Poškys.

„Seksiu pirmtako pavyzdžiu, stengsiuosi dirbti ne prasčiau. Praeis laikas, ir, galbūt, mane taip pat kas nors pavadins „Dėde Alvydu“, – juokavo šis, o, spausdamas E. Stalmokui ranką, dar pridūrė, jog šį žmogų jis laiko Garbės seniūnu.

• Rašyti komentarą (2)