|
|
|
Sveikatinimo įstaigos rengiasi elektroninės sistemos iššūkiams
Nuo lapkričio pradžios Klaipėdos apskrityje pradės veikti Vieninga jungtinė Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų informarcinė sistema, prie kurios prisijungė ir Kretingos sveikatinimo įstaigos – Kretingos ligoninė bei Kretingos psichikos sveikatos centras, Salantų ir Kartenos ligoninės. Projektas „E. Sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, kurį įgyvendinant sukurta ir 18 sveikatos priežiūros įstaigų įdiegta vieninga informacinė sistema, – vienas didžiausių elektroninės sveikatos projektų Lietuvoje. Pasak projekto vadovo, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Virgilijaus Vanago, projektas leis Klaipėdos regiono pacientams laiku ir šiuolaikinėmis informacinių bei ryšių technologijų priemonėmis gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o sveikatos priežiūros įstaigoms – tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija. Projekte dalyvauja sveikatos priežiūros įstaigos iš Skuodo, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, Palangos, Neringos, Klaipėdos miestų savivaldybių bei Kretingos. Projekto informacinės sistemos autoriai ir diegėjai – dešimtmetį Lietuvoje veikianti tarptautinė įmonių grupė „Nortal“, turinti patirties e. Sveikatos projektų srityje ir diegusi informacines sistemas Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Bendrovės direktoriaus Autimo Danaičio teigimu, „Nortal“ e. Sveikatos projektų Lietuvoje sąraše – Centrinė e. Sveikatos sistema ESPBI, Nacionalinis vaistų registras, 7 ligoninių diegimo projektai, apimantys daugiau negu 30 sveikatos priežiūros įstaigų. Anot V. Vanago, trejus metus vykdomas projektas „E. Sveikatos paslaugų plėtra Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ pasiekė galutinį etapą: liepos 15-17 d. numatytas paskutinis Centrinės projektų valdymo agentūros patikrinimas, o šiuo metu prasideda didieji darbai projekto partneriams – mokymasis dirbti su naująja sistema. „Mokymai jau pradėti ir tęsis pagal numatytą grafiką. Iki šiol įvyko per 20 susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau negu 200 žmonių iš partnerių sveikatos priežiūros įstaigų. Vieni juose dalyvavo aktyviau, kiti pasyviau, tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministro įstakymą, mūsų partneriai informaciją į naująją sistemą privalės pradėti vesti jau lapkritį“, – komentavo V. Vanagas. Esminis projekto aspektas – paslaugos gyventojams. Kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų nuo šiol bus formuojamos elektroninės medicininės istorijos (EMI) – elektronine forma kaupiami klinikiniai duomenys apie paciento ankstesnę ir dabartinę fizinę bei psichinę sveikatos būklę. „Trumpiau tariant, ta informacija, kuri iki šiol buvo kaupiama medicinos kortelėje, bus perkelta į elektroninę sistemą, – kalbėjo projekto vadovas. – Antras momentas: atsiranda nacionalinis lygmuo, į kurį suplauks informacija iš visų gydymo įstaigų – elektroninė sveikatos istorija (ESI). Visa informacija apie paciento sveikatą bus vienoje vietoje ir pasiekiama ne tik pačiam žmogui, bet ir gydytojams, sprendžiantiems jo sveikatos problemas.“ Sistemai pardėjus veikti, jos naudą turėtų pajusti ne tik pacientai, kuriems gydytojai galės skirti daugiau dėmesio, bet ir gydymo įstaigos, kurios informaciją apie pacientą galės pasiekti greičiau, bus išvengta tyrimų dubliavimo. Naujoji sistema siūlo ir dar vieną galimybę – registruotis vizitui pas gydytoją iš anksto, nors išliks ir iki tol veikusios registracijos formos. „Šiuo metu elektroninė registracija sudaro 15-20 proc. visos išankstinės registracijos atvejų. Reikia nepamiršti, kad sergantys žmonės dažniausiai yra vyresnio amžiaus, todėl jiems elektroniniu būdu registruotis vis dar problematiška, – sakė V. Vanagas. – Kita problema, paplitusi visame pasaulyje, yra ta, kad žmonės užsiregistruoja ir pamiršta apie vizitą. Net tose šalyse, kuriose elektroninėmis priemonėmis ir sistemomis žmonės naudojasi daug seniau negu mes, pas gydytojus neatvyksta apie 20-25 proc. pacientų.“ V. Vanago žodžiais, sunku prognozuoti, kada visa sveikatos priežiūros įstaigų kaupiama informacija bus perkelta į elektroninę erdvę, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų nuomone, tai greičiausiai neįvyks anksčiau negu 2020 metais. Kaip toliau klostysis šio projekto eiga, V. Vanago teigimu, labiausiai priklausys nuo partnerių iniciatyvos, nes žmogiškasis faktorius – viena didžiausių šio projekto problemų: „Neįmanoma apmokyti visų įstaigų visų darbuotojų, todėl tie, kurie išklausys mokymus, privalės perduoti savo žinias kolegoms. Vadinasi, visų pojekte dalyvaujančių įstaigų darbuotojai iki rudens savo laiką turės skirti ne tik pirminėms pareigoms, bet ir mokymuisi dirbti su sistema.“ * Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės komentaras: Mūsų ligoninės darbuotojai projekto mokymuose dalyvaus liepą ir rugpjūtį, o kol kas ruošiamės, tvarkome sistemą, tinklus, serverį, gilinamės. Paprasta nebus. Labiausiai trūksta kompiuterių, kuriais šis projektas neaprūpina. Jau pats projekto pobūdis reikalauja, kad kiekvienas specialistas turėtų kompiuterį, o mes gausime tik programą, kompiuterius turėsime įsigyti patys, tai susiję su didelėmis investicijomis. Jau dabar po truputį didiname kompiuterių skaičių, bet to nepakanka. Neramina ir tai, kad įprastai iš pradžių tokios sudėtingos sistemos stringa, vadinasi, gydytojams gali tekti visą informaciją rašyti du kartus. Juk iki šiol turėjome problemų išrašydami nedarbingumo pažymėjimus, o dabar jau ir vaistų receptus pildysime elektroniniu būdu. Esame sunerimę. Manau, kad įstaigos nėra tam pasiruošusios, nėra tiek kompiuterizuotos, ir žmogiškasis faktorius iš tiesų yra labai rimta problema.
|
|
