Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ugdymo įstaigų tinklo planas – iš pabrėžiečių varpinės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-06-30
Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariai (iš kairės) Vladas Baltuonis, Vilius Adomaitis, Darius Petreikis ir Vaidas Kuprelis neabejojo, kad moksleivių parengtas planas tarnauja vienai mokyklai.

Sužinoję, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos patalpas ketinama įkelti Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pradinių klasių mokinius, reagavo šios ugdymo įstaigos mokinių parlamentas, o Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos mokinių savivaldų informavimo centro (LMS Kretingos MSIC) Vadovų klubas – rajono Savivaldybės tarybai, jos Švietimo komitetui ir rajono Švietimo skyriui pateikė birželio 22 d. Vadovų klubo susirinkime patvirtintą naują ugdymo įstaigų tinklo pertvarkymo planą.

Dabartinį tinklą vadino išdarkytu

Dabartinį ugdymo įstaigų tinklą plano rengėjai vadino išdarkytu, nes: miesto mokyklos-darželiai organizuoja ir ikimokyklinį, ir pradinį ugdymą, nors labai trūksta lopšelių-darželių grupių; daugelis vaikų vėliau pereina mokytis į privačią ilgąją Pranciškonų gimnaziją, o kitos progimnazijos ir gimnazijos klasių nesukomplektuoja; mokyklose neužtikrintas kokybiškas ugdymo procesas, geriausi pedagogai, negaudami pakankamo pamokų krūvio, išvažiuoja iš rajono; nesveika konkurencija dėl mokinių tarp ugdymo įstaigų trukdo moksleiviams bendradarbiauti tarpusavyje ir vykdyti bendrus projektus; Pranciškonų gimnazija bei Marijono Daujoto pagrindinė mokykla turi dubliuotus IX –X klasių komplektus, o Darbėnų, Vydmantų bei Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazijos nesurenka reikiamo mokinių skaičiaus XI–XII klasių komplektams.

Tai, kad rajone Vadovų klubas, kuriam priklauso sutartis su Lietuvos moksleivių sąjunga pasirašiusių ugdymo įstaigų savivaldų vadovai, egzistuoja, rajono tarybos nariai, susirinkę į išplėstinį Švietimo komiteto posėdį, sužinojo iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių parlamento prezidento Lauryno Puidoko ir LMS Kretingos MSIC pirmininkės Gabrielės Kalniškytės, pristačiusių švietimo pertvarkymo planą.

„Pirmą kartą girdžiu apie tokį klubą“, – nustebo Švietimo komiteto narys Vydmantų gimnazijos istorijos mokytojas Darius Petreikis, o posėdyje dalyvavusi Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė pareikalavo šio klubo susirinkimo protokolo, nes sunku buvo patikėti, kad moksleiviai nori arba sunaikinti, arba reorganizuoti tas mokyklas, kuriose jie patys mokosi. LMS Kretingos MSIC pirmininkė G. Kalniškytė jo sakė neturinti.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivių savivaldos prezidentas Laurynas Puidokas (dešinėje) kritikavo dabartinį rajono ugdymo įstaigų tinklą.

Nusprendė ir už kitus

Ir Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Laučiūtė, ir D. Petreikis akcentavo, jog, kai kalbama apie kai kurių mokyklų naikinimą ar statuso pažeminimą, labai svarbu, jog, kuriant švietimo tinklo pertvarkymo planą, iš tikrųjų būtų dalyvavę ir tų ugdymo įstaigų, kurių likimas sprendžiamas, mokiniai.

G. Kalniškytė ir L. Puidokas išvardino Vadovų klubo posėdyje dalyvavusių ir planui pritarusių Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto, Simono Daukanto pagrindinių, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų atstovus. Sužinoję apie penktadienį Savivaldybėje įvykusį Švietimo komiteto posėdį bei mokyklų savivaldų atstovų vardu priimtą sprendimą pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, vakar į Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą pasitarti susibėgo šios mokyklos, taip pat Vydmantų, Darbėnų bei Pranciškonų gimnazijų atstovai Justė Stonkutė, Karolina Čeponytė, Liutauras Mažonas ir Kostas Mačius. Jie teigė apie birželio 22 d. įvykusį LMS Kretingos rajono Vadovų klubo susirinkimą nebuvę informuoti, jame nedalyvavę ir su plane išdėstytomis mintimis nesutinką, stebėjosi, kaip apskritai gali būti sprendimai priimami už akių.

„Nesuprantu, kaip už mus jie galėjo nuspręsti. Mūsų gimnazija nepriklauso Lietuvos moksleivių sąjungai, esame visiškai savarankiška savivalda, Vadovų klubo susirinkimuose niekada nedalyvavome“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Darbėnų gimnazijos mokinių savivaldos atstovas L. Mažonas.

Vydmantų gimnazijos mokinių savivaldos prezidentės Karolinos Čeponytės nuomone, plano rengėjai labai apsirinka manydami, kad, panaikinus Vydmantų gimnaziją, mokiniai mokslą toliau tęstų Kretingoje. „Mums juk arčiau Palanga, koks 100 mokinių su visais mokinio krepšeliais iš Kretingos rajono į Palangą išvažiuotų“, – šypsojosi ji.

„Tokio savavaliavimo negali būti, tik šiandien sužinojau, kad kažkas už mus nusprendė, jokių kvietimų į Vadovų klubo susirinkimą negavome ir jame nedalyvavome“, – tikino Pranciškonų gimnazijos savivaldos narys Kostas Mačius.

Paskirstė mokinius, daugiausia prisiėmė sau

Plane yra ir drastiškų sprendimų: Vydmantų ir Darbėnų gimnazijas siūloma reorganizuoti į pagrindines mokyklas.

Anot L. Puidoko, šių gimnazijų apskritai neturėjo būti. Jo teigimu, leidimas Vydmantų mokyklai tapti ilgąja gimnazija nedavė jokios naudos, 2014–2015 m. III g klasėse mokėsi vos 19 mokinių. Toks mokinių skaičius, plano rengėjų nuomone, nepritaikytas kokybiškam profiliavimui, norimų paslaugų mokiniai negauna.

Siūloma reorganizuoti Darbėnų gimnaziją, kurioje šiuo metu mokinių labai sumažėję, todėl esą prastėja vidurinysis ugdymas. Tiek Darbėnų, tiek Vydmantų mokyklų moksleiviai, norintys mokytis XI ir XII klasėse, būtų nukreipiami į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, o pageidaujantys įgyti profesiją – į Kretingos technologijos ir verslo mokyklą.

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla turėtų būti pertvarkyta į progimnaziją. Prie šios ugdymo įstaigos būtų prijungtos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei mokyklos-darželio „Žibutė“ pradinės klasės. Prijungus jas, komplektų skaičius Marijono Daujoto mokykloje labai išaugtų, šiuo metu ten esančias IX–X klases irgi galėtų prijungti prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos.

Į progimnaziją siūloma pertvarkyti ir Kretingos Simono Daukanto pagrindinę mokyklą. Uždarius Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei mokyklos-darželio „Žibutė“ pradines klases, bent vienu papildomu klasių komplektu šioje mokykloje padaugėtų. Mokiniai, norintys tęsti mokslą gimnzijoje, irgi būtų nukreipiami ne kur kitur, o taip pat į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Siūloma visiškai panaikinti Kalniškių pradinio ugdymo bei Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius – mokiniai esą galėtų važiuoti mokytis į Kartenos bei Darbėnų mokyklas, šioms skyrus po papildomą geltonąjį autobusiuką.

Plane numatyta Jokūbavo Aleksandro Stulginskio, Grūšlaukės pagrindines bei Rūdaičių mokyklą pertvarkyti į daugiafunkcius centrus. Pirmosios dvi ugdymo įstaigos turėtų tik darželio grupes bei I–VIII klases, o Rūdaičių mokykla liktų tokia pat, tik vykdytų ir daugiafunkcio centro funkcijas.

Kretingos mokyklą-darželį „Žibutė“ siūloma pertvarkyti į lopšelį-darželį. Kretingoje į darželius dėl vietos stokos nepatenka daug vaikų, o darželiai užsiima ir pradinio ugdymo funkcijomis. Problemą išspręstų pertvarka – būtų sukuriamos papildomos vietos lopšeliuose-darželiuose, o Marijono Daujoto ir Simono Daukanto mokyklos turėtų daugiau ir pilnesnių pradinio ugdymo klasių komplektų. Pradinio išsilavinimo nebeturėtų teikti Marijos Tiškevičiūtės mokykla, o Vydmantų lopšelis-darželis „Pasagėlė“ turėtų būti sujungtas su čia pat esančia mokykla.

Nebus mokyklų – nunyks ir gyvenvietės

Meras Juozas Mažeika pripažino, kad ne tik Kretingos rajone, bet visoje Lietuvoje mokyklose konkuruojama dėl mokinių skaičiaus, kuris pastebimai mažėja. Konkurencijai sąlygas sudarė mokinio krepšelio metodika. „Mokyklos tarpusavyje taip pat mažiau bendradarbiauja dėl konkurencijos, ypač mieste. Pirmiausia dėl darbo krūvių, dėl didesnių atlyginimų konkuruoja mokytojai. Gimnazijos stengiasi išlaikyti bet kokį, net visiškai motyvacijos mokytis neturintį mokinį“, – sakė jis. Tačiau meras pabrėžė, kad rengdami šį ugdymo įstaigų pertvarkos planą, moksleiviai žvelgė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, kurioje G. Kalniškytė ir L. Puidokas mokosi, akimis.

J. Mažeikos teigimu, ši gimnazija pasirinko grynintis pati, be didelės prievartos, esą tikėjosi, kad mokinių skaičius bus toks pat užtikrintas. O moksleivių plane numatytą Vydmantų bei Darbėnų gimnazijų reorganizavimą J. Mažeika apskritai vadino neteisingu. Bet koks mokyklų mažėjimas arba išnykimas turi daug pasekmių ir įtakos bendruomenių gyvenimui. Nesant švietimo įstaigų, ir gyvenvietės tampa nykstančiomis, sumažėja galimybių joms plėtotis, jauni tėvai nebemato perspektyvų. Anot mero, Vydmantų gyvenvietės perspektyvos – šviesios, ji vienintelė rajone šiuo metu auganti.

Įvertinti reikią, ir ką patirtų mokinys, kuriam mokytis reikėtų važiuoti, pavyzdžiui, iš Darbėnų į Kretingą, kokia būtų jo darbo diena – kiek laiko jis praleistų autobusų stotelėje, transporte, kaip kentėtų jo popamokinė veikla.

J. Laučiūtė suskaičiavo, kad, uždarius Piliakalnio mokyklą, 7 metų mokiniui į Darbėnus tektų važiuoti 10 km, tiek pat – atgal. „Įsivaizduokit mažą vaiką žiemą šąlant, lyjant“, – kalbėjo ji, atkreipusi dėmesį, kad Grūšlaukėje daugiafunkcis centras jau steigiamas, o Simono Daukanto pagrindinė mokykla tapo progimnazija.

Migruoja, kur nori

Plano rengėjų mintims pritarė vicemerė Danutė Skruibienė, o Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, nors ne su visais teiginiais sutiko, L. Puidoko ir G. Kalniškytės pateiktą planą prilygino egzaminui, kurį esą drąsiai galima būtų užskaityti, pažadėjo, kad svarstant 2016 m. ugdymo įstaigų tinklą, į posėdžius jie bus kviečiami.

Švietimo komiteto nario Viliaus Adomaičio teigimu, šioje moksleivių akcijoje vis tiek prasikiša „Pabrėžos varpinė“, planas tarnauja Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai.

Vydmantuose mokytoju dirbantis V. Adomaitis neabejojo, kad mokiniai migruoja patys, jų nenukreipsi į tą mokyklą, į kurią jie nenorės. Iš dabartinių Vydmantų gimnazijos trečiokų 1 nuėjo į Pranciškonų gimnaziją, 4 – į Palangos Senąją gimnaziją, Vydmantuose mokysis naujokai iš Palangos V. Jurgučio vidurinės ir iš Kretingos S. Daukanto pagrindinės. Mokytojo nuomone, gabūs mokiniai į ugdymo įstaigą neis tam, kad pagerintų ugdymo kokybę joje ir pakeltų prestižą, o eis į tą mokyklą, kurioje tą kokybę jau šiandien gali gauti.

Tarybos narys Vladas Baltuonis vėl mūru stojo už Kalniškių pradinę mokyklą, ją vadino Kartenos mokyklos donore. V. Baltuonio nuomone, panaikinus mokyklą Kalniškiuose, nebeliks kas važiuoja į Karteną. Be to, kaime, nematydamos perspektyvos, nesikurs jaunos šeimos.

*

Vydmantų gimnazijos direktorės Astos Burbienės komentaras:

– Švietimas išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl tartis, kaip spręsti problemas ir reaguoti į iššūkius, turime visi. Bet tai daryti privalome dorai, sąžiningai ir atsakingai, nesumenkinant nė vienos ugdymo įstaigos. Blogai, kai jaunų ir aktyvių žmonių potencialas pasitarnauja priešpriešos kurstymui tarp rajono švietimo įstaigų. Manau, kad rajono švietimo tinklo pertvarkos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai, įvertinant ne tik ugdymo sąveiką, bet ir socialinius, ekonominius, geografinius veiksnius.

Mūsų rajono ugdymo įstaigos šalies mokyklų reitinguose yra V vietoje. Vadinasi, ugdymo(si) kokybė – tikrai gera. Šiandien išgyventi nė vienai rajono ugdymo įstaigai nėra lengva. Besikeičiančios gyvenimo sąlygos diktuoja pokyčius kiekvienos švietimo įstaigos vidaus struktūroje, ieškoti būdų, kaip mokiniams pagerinti ugdymosi sąlygas. Atsiradęs skirtumas ir yra vizitinė kortelė, padedanti mokiniui pasirinkti mokymosi įstaigą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas