|
|
|
Kretingiškio vynas – tarp šalies geriausiųjų
Savo 61-ąjį gimtadienį kretingiškis Vytautas Kanapka neseniai pasitiko dviem svariais laimėjimais: už namie gaminamą vyną jam suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas, o jo 2014 m. derliaus vynuogių vynas „Rastinukė“ Lietuvos vyndarių asociacijos surengtame čempionate buvo apdovanotas bronzos medaliu. Kilęs iš vyndarių šeimos Braškių, vyšnių, agrastų, juodųjų, raudonųjų, baltųjų serbentų, aviečių, obuolių, vynuogių, moliūgų, apelsinų vynas. Iš viso 18 rūšių, skaičiuojant nuo pirmojo uogų derliaus ligi rudens gėrybių, – toks šiandieninis V. Kanapkos vyndarystės produktų kraitis. Tačiau Lietuvos vyndarių asociacijos dėmesį kretingiškis pelnė iš paprastų Lietuvoje auginamų rūgščių mėlynų vynuogių veislės „Rastinukė“ praėjusių metų derliaus pagamintu vynu. V. Kanapkos namų rūsyje brandinti jau yra paruoštas ir šios vasaros vynas iš nesunokusių agrastų, rabarbarų ir apelsinų, kurį skanauti į stalą vyndarys patieks rudenį. „Ragauti tokį vyną galima jau po 3 mėnesių, tada jis jau būna išrūgęs. Ilgiausiai – apie 3 metus – yra brandinamas šermukšnių vynas, šio anksčiau nė neverta ragauti, nes nespėja atsiskleisti šių uogų savybės. O šiaip naminiam vynui galioja paprasta taisyklė: kuo ilgiau išlaikytas, tuo jis sodresnis ir aromatingesnis“, – tikino pašnekovas. Patį imtis vyndarystės amato, kretingiškis tikino, paskatino prastas valdiškas vynas arba milžiniškos jo kainos. „Tada ir prisiminiau šeimos tradicijas: mano senelis Kazimieras, kilęs nuo Skuodo, iš Šačių kaimo, vidury miškų turėjo milžinišką sodą su 1,5 tūkst. obelų, 500 kriaušių ir 300 avilių. Jis buvo garsus apylinkių sodininkas, bitininkas bei vyndarys. Šias tradicijas iš tėvo perėmė ir mano mama Julija Kanapkienė, tačiau labiau išplėtoti vyndarystę sovietmečiu ji neturėjo galimybių: pagamindavo vyno tik šeimos šventėms“, – pasakojo kretingiškis. Realizuoti iš šeimos paveldėtą pomėgį, V.Kanapka sakė, ir jis galėjęs tuomet, kai įsikūrė nuosavame sklype, Šventosios gatvėje. Ir per pastaruosius 15 metų naminio vyno gamybą kretingiškis ištobulino ligi tautinio paveldo produkto bei geriausio lietuviško vyno. Vyndarys ir sodas – tapatu „Kiek man žinoma, šiuo metu septynių Lietuvos vyndarių asociacijos narių produktai yra pelnę aukščiausiąjį – aukso – medalį, o bronzą iš viso yra iškovoję 10 asmenų. Neketinu stovėti vietoje: kitąmet konkursui pristatysiu neprinokusių agrastų vyną, – šiuo produktu bandysiu siekti sidabro ar aukso medalio“, – sumanymų neslėpė V. Kanapka, kaip ir kiekvienas įvertinimo pasiekęs vyndarys, neišduodantis savo paties išgalvotų ir labiausiai nusisekusių receptų. Jis neslėpė, jog kasmet gausėja ir jo pagaminto vyno kiekis: 2000-aisiais pradėjęs nuo 10 l kiekio, pernai jau pagamino 400 l, o šiemet prisipažino: būsią taip, kaip Dievas duos. „Visuomet labai skauda širdį, kai nušąla obuoliai, paukščiai nulesa vyšnias, ar gamta kitokių išdaigų prikrečia. Vyndarys, kaip ir ūkininkas ar sodininkas, labai susijęs su gamta, – vedžiodamas po sodą, kur šakos svyra nuo obuolių, vyšnių, pakraigėj raitosi vynuogių ūsai, o lysvėse noksta braškės, kalbėjo V. Kanapka. Jis neslėpė, jog šiemet sumanytam kiekiui vyno pagaminti jo paties sodo gėrybių neužtenka – jis jau yra suderėjęs dėl uogų, kurių jam pristatys augintojai. Skanauja garbūs svečiai „Sunkiausiai išgaunamas yra vyšnių vynas. Vyšnia – specifinė uoga: sumanysi užraugti be kauliukų, nebus prieskonio, o paliksi su kauliukais – gali perspausti, kauliukai išskiria pernelyg aitrų aromatą, kuris gali sugadinti vyno skonį, – tikino vyndarys. – Vynas pirmiausiai turi patikti pačiam. Būna, kad ir nepasiseka, esu išpylęs ne vieną dešimtį litrų, ypač – vyšnių vyno.“ V. Kanapka, pagal specialybę – statybininkas, tikino, jog vyndarystė jam – ne vien šeimos tradicijos tąsa, bet ir širdies atgaiva. Patys pirmieji ir reikliausi jo produkto degustatoriai yra šeimos nariai – žmona Vida bei sūnus Vytautas. Jis džiaugėsi, kad savo sukurtu produktu gali pavaišinti svečią – ir į namus ateinantį, o ir iš toliau atvykstantį. Jo produkto paragauja ir svečiai per Kretingos muziejaus prezentacijas ar šventes. „Realizuoti vyną turguje ar parduotuvėse draudžia įstatymas. Akivaizdus paradoksas: gero naminio vyno parduoti negalima, neva, girdysi tautą, o parduotuvėse parduodami spirituotą vyną po 1-2 eurus, tautos nenugirdo. Lietuvoje egzistuoja alkoholio monopoliai, kai Europoje greta valstybinės gamybos alkoholio netgi pakelėse nusipirksi įvairių šalių naminukės“, – samprotavo pašnekovas.
|
|
