Grūšlaukiškiai jau pasveikino savo „pieno ponus“

Kretingos kultūros centro Grūšlaukės kultūros skyriaus vedėja Simona Makūnaitė priminė Joninių tradicijas.

Į lietaus nupraustas, saulės nutviekstas kaimo kultūros skyriaus prieigas atšvęsti vienos gražiausių vidurvasario švenčių – Joninių – skambant vietos saviveiklininkų bei Lietuvoje žinomo atlikėjo Arvydo Vilčinsko dainoms, grūšlaukiškiai rinkosi šeštadienio vakarą.

Ugnį pagarbinusios vaidilutės uždegė Joninių simbolį – aukurą. Senovėje, švenčiant Kupolę, kaip tada vadinosi Joninės, prie aukuro buvo pasidžiaugiama atliktais darbais, išsakomos ateities viltys.

Jonų – dešimt, Janinų – nė vienos

Ąžuolų vainikais jie padabino 10 savo kaimo Jonų: Stasiulį, Zebitį, Liatuką, Pauliką, Prišmontą, Laukį, Alonderį, Rutę, Tumą ir Mažoną. O kadangi šventas Jonas nuo seno vadinamas pieno ponu, tai visiems varduvininkams kliuvo dar ir po gardų Vidos Užuotienės sulietą varškės sūrį su kmynais. Renginio organizatoriai juokavo: kaimas neturįs Janinų – esą buvo viena, bet ir ta pati kitur gyventi išsikraustė.

Ryškiaspalvės lubinų puokštės buvo skirtos Gretai Butkutei, Alvidai Raudonienei ir Elenai Stanienei. Daugelis susirinkusiųjų nuščiuvę klausėsi – už ką gi? Paaiškėjo, kad gegužės pabaigoje jos dalyvavo Kretingoje vykusiame skaitovų konkurse „Kalba gimtoji lūposna įdėta“, o Elena į Grūšlaukę parvežė I vietos apdovanojimą. Sveikinimo žodiai taip pat nuskriejo ir per Kretingos miesto šventę rajono Savivaldybės kultūros ir meno premija apdovanoto poeto ir pedagogo Juozo Maksvyčio adresu. Po visą dieną vykusių įvairių rungčių varžybų, nusiplovęs prakaitą, prie kaimo kultūros namų rinkosi ir sporto organizatoriaus Leono Jazbučio suburtas jaunimas – artėjo jų apdovanojimo valanda, ir džiugiausia, kad tarp 8 rajono krepšinio komandų I vietą laimėjo būtent grūšlaukiškiai. Komandinių varžybų nugalėtojams buvo įteikti medaliai ir rėmėjų piniginės premijos, o individualių rungčių nugalėtojams atiteko medaliai ir taurės.

„Tiesą sakant, tikėjomės kur kas aktyvesnio dalyvavimo šioje, Joninėms skirtoje, sporto šventėje. Anksčiau Grūšlaukėje ypač populiari sporto šaka buvo šaudymas, o dabar norinčiųjų dalyvauti šioje rungtyje buvo labai nedaug. Neatsirado norinčių ir mėtyti smiginį. Užtat krepšinio „3x3“ ir tinklinio „4x4“ varžybos vyko puikiai, sirgalių palaikymo taip pat netrūko“, – įspūdžiais dalinosi L. Jazbutis.

Jis paminėjo keletą šauniausių kaimo sportininkų, tarp kurių – broliai Mindaugas ir Egidijus Kniūkštos, Antanas Stonkus, Svajūnas Barasa, iš jaunesnių – Dovydas Savickas, Lukas Jonkus.

Su žmona Emilija į šventę atėjęs Jonas Mažonas sakė, kad jo vardas – ir gražus, ir sėkmę nešantis.

Vardo nekeistų

„Tiesą sakant, aš – ne Jonas, o Stanislovas turėjau būti“, – pakalbintas prisipažino J. Mažonas.

Esą ne veltui sakoma, kad visi anekdotai – iš gyvenimo: grįžusių iš bažnyčios „kūmų“ mama paklaususi, ar tai Stasiuką jau pakrikštytą šie parvežę? O juk parvežė... Jonuką.

Tačiau iš Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus kilęs, 18 metų Grūšlaukėje gyvenantis vyras teigė savo vardu esąs patenkintas ir kito nenorėtų. „Net nežinau, ar, būdamas Stanislovas, būčiau laimingesnis. Rankas turiu auksines – esu senas statybininkas, kiek mano namų pastatyta, pečių sumūryta, kiek stogų apdengta! Jaunystėje Šilutėj gyvenau – ten ir dūdų orkestre grojau, ir tautinius šokius šokau, ir chore dainavau. O čia, Grūšlaukėj, dramos būrelyje vaidinu,“ – atviravo jis.

Su iš Biržų kilusia žmona Emilija Jonas teigė susipažinęs Klaipėdoje, o į Grūšlaukę atsikraustė per draugus. „Danutė ir Zigmas Katniauskai pirmiau čia įsitaisė. Vis atvažiuodavom į svečius, matėm, kad kaimas toks neblogas, žalias, tai ir nusižiūrėjom sau trobelę prie kapų, pats ją susiremontavau, išgražinau ir turiu, ką turiu“, – linksmai porino pašnekovas, kuris, beje, yra ir kaimo bendruomenės tarybos narys. „Viena, ko linkiu grūšlaukiškiams – daugiau vieningumo ir kuo mažiau pavydo“, – neslėpė greit 73-ąjį gimtadienį pasitiksiantis vyras.

Linkėjo žiedo kaip žvaigždės

Kaimo žmones Joninių proga sveikinusi Kretingos rajono tarybos narė Jūratė Laučiutė užsiminė, kad ši vasara gali atnešti visokių permainų bendruomenei, mokyklai, Grūšlaukei kaip Darbėnų seniūnijos daliai. „Tikėkimės, kad viskas – į gera“, – vylėsi J. Laučiutė. Ji linkėjo grūšlaukiškiams surasti paparčio žiedą, kurio užtektų visiems, nes tai – laimė, meilė, be kurios naujų Jonukų ir Janyčių nebūtų.

Bendruomenę pasveikino ir Darbėnų seniūno pareigas einanti Bernadeta Litvinienė. Jonams palinkėjusi, kad šis vardas puoštų jų asmenybes ir kaimą, už įspūdingą šventę ji padėkojo organizatorėms – kaimo bendruomenės, kultūros skyriaus, taip pat bibliotekos darbuotojoms, išbraidžiojusioms pievas ir suskynusioms apylinkėse augančių lauko augalų puokštes, kurios buvo išdalintos žiūrovams.

Bendrai nuotraukai išsirikiavo šauniausi Grūšlaukės sportininkai.

Daugelio naujų ir originalių tradicinės šventės akcentų iniciatorė, pirmus metus Kretingos kultūros centro Grūšlaukės skyriaus vedėja dirbanti suvalkietė Klaipėdos universitete lietuvių kalbos filologiją ir režisūrą studijuojanti Simona Makūnaitė kaimo moteris pakvietė dalyvauti konkurse – iš išdalintų lauko žolynų bei žydinčių gėlių nupinti po Joninių vainikėlį. Vedėja priminė ir pačią senovės kupoliavimo tradiciją: esą žodis „kupėti“ reiškia augti, vešėti, o kupoliavimo dainose minimas stebuklingas žolynas su trim šakomis, kurių viena, žydinti kaip saulė teka, kita – kaip mėnulis rieda, trečia – kaip žvaigždė žiba – gal pavyks kam ir tokį rasti?

Danguolė Zubienė, Darata Žukova, dėdamos augalą prie augalo, teigė tarsi grįžtančios į vaikystę. „Tada geriau pavykdavo, gal gėlės kitokios pasitaikydavo“, – juokėsi moterys. „O aš po keliolikos metų pabandžiau, neblogai sekėsi“, – džiaugėsi Ilona Ivanauskienė. Jos nupintas vainikėlis ir buvo pripažintas gražiausiu.

• Rašyti komentarą (2)