Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Savavališkų statybų Kretingoje mažėja

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2015-06-23

Statybų priežiūros funkcijas perdavus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir sugriežtinus statybų priežiūrą, per pastaruosius kelerius metus visoje Klaipėdos apskrityje pastebimai sumažėjo savavališkų statybų: šiemet per 5 mėnesius apskrityje užfiksuota 19 tokių atvejų, arba 24 proc. mažiau, negu pernai. Kretingos rajone šiemet nėra nustatyta nė vieno pažeidimo, – pernai buvo užfiksuoti 7.

Labiausiai savivaliauja palangiškiai

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės teigimu, pernai Kretingos rajone užfiksuoti savavališkai pastatyti privatūs namai bei ūkiniai pastatai. „Tai – nesudėtingi statybų pažeidimų atvejai, dažniausiai gyventojai pasistatė ūkinius pastatus valstybinėje žemėje. Dabar vyksta teisminiai ginčai su savininku, kuris pasistatė namą ne savo valdoje“, – sakė ji.

Palyginti su Klaipėdos apskrities, į kurią patenka Klaipėdos miestas, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonai, Palanga ir Neringa, rodikliais, pagal gyventojų savivaliavimą statant, Kretingos rajonas yra ketvirtoje vietoje.

Daugiausiai savavališkų statybų, specialistės žodžiais, buvo užfiksuota pernai Palangoje: dominavo 8–10 kv. m dydžio ūkiniai pastatai: sandėliukai, mansardos, tvoros.

Visoje Klaipėdos apskrityje pernai buvo nustatyti 58 pažeidimai, kurių kategorijos priklauso nuo statinio konstrukcijų, ploto bei teritorijos. Savavališkai buvo pastatyta: 20 – neypatingų, 36 – nesudėtingų ir 2 ypatingi, arba sudėtingų konstrukcijų, didelį plotą užimantys statiniai.

Šie skaičiai, anot L. Misiulienės, yra mažesni, negu buvo fiksuoti užpernai: „Ir tai yra didžiulis žingsnis į priekį, nes žmonės suvokia, kad savavališkai – be statybos leidimo ir projekto – pastatyti statiniai anksčiau ar vėliau sukels problemų patiems arba jų vaikams. O bet kaip prilipdytos namų dalys, ūkiniai pastatai, tvoros darko bendrą miesto ar gyvenvietės kraštovaizdį“, – pabrėžė L. Misiulienė.

Ne vėlu taisyti klaidas

„Jeigu užfiksuota neleistina statyba nėra sudėtinga ir užfiksuota „šviežia“, t. y. per 6 mėn. laikotarpį, savininkui skiriama nuo 100 iki 800 eurų bauda. Geranoriškai sutikus su statybos inspektoriaus nustatytomis nuobaudos sąlygomis, ji gali būti sumažinta perpus. Baudos dydį lemia statinio sudėtingumas bei teritorija, kur jis stovi: didžiausia nuobauda – siekianti kone 3 tūkst. eurų – skiriama tuomet, kai visuomeninės paskirties statinys – viešbutis, kavinė ir pan. – išdygsta saugomoje kultūros paveldo teritorijoje“, – pabrėžė L. Misiulienė.

Tačiau specialistė pastebėjo, kad žmogui niekada ne vėlu taisyti klaidas: „Jeigu žmogus kažką pasistatė savavališkai, įstatymas jam leidžia susitvarkyti dokumentus ir statybą įteisinti. Žmogus turi nebijoti, o garbingai žengti tolimesnius žingsnius“, – įsitikinusi ji.

Pagal surašytą Administracinės teisės pažeidimo protokolą sumokėję baudą, savininkai yra įpareigojami per 6 mėn. pašalinti padarinius: parengti projektą ir gauti statybos leidimą darbams.

„Bauda už įteisinimą skaičiuojama pagal tuo metu pastatyto statinio kainą, o tam reikalinga ekspertizė. Nespėjus dokumentų susitvarkyti per 6 mėn., terminą galima pratęsti dar 3 mėn., atitinkamais atvejais terminą nustato teismai. Jeigu pažeidėjas neįvykdo sąlygų, jo byla perduodama antstoliams“, – kalbėjo L. Misiulienė.

Duomenys apie kiekvieną savavališką statybą taip pat yra perduodami Registrų centrui.

Specialistė neslėpė mananti, jog kaimuose ar gyvenvietėse vis dar apstu savavališkų nesudėtingos statybos pažeidimų, kai žmogus rekonstruoja gyvenamąjį namą ir kažką pakeičia. „Tokios statybos, jeigu jų per reidus nenustato inspektoriai, tuo metu niekam tarsi ir neužkliūva. Tačiau nesutvarkyti dokumentai gula ant pečių paveldėtojams, kuriems vėliau tenka eiti kryžiaus kelius, kol įteisina pagal pirminį projektą iškraipytus statinius“, – L.Misiulienė paaiškino, kodėl svarbu įteisinti net ir atliktą nesudėtingą pastato rekonstrukciją.

*

Baudų dydžiai už savavališką statybą:

28–57 Eur – už neesminius nukrypimus nuo projekto;

144–280 Eur – už naują nesudėtingą savavališką statinį;

nuo 888 Eur – už neypatingą statinį;

nuo 1 tūkst. 448 Eur – už statinį kultūros paveldo teritorijoje;

nuo 2 tūkst. 896 Eur – už ypatingą statinį.

*

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto komentaras:

Statybų proceso eiga yra kontroliuojama dėl saugumo. O teritorijų planavimas lemia mūsų gyvenimą, judėjimą, kraštovaizdį, todėl yra labai svarbu teisingai sudėlioti pastatus. Kai kurie žmonės galvoja: turiu žemės sklypą, bet neleidžia namo statytis taip, kaip noriu. Iš tiesų urbanizacija kainuoja labai daug: tam tikromis kryptimis reikia nutiesti elektros ir vandens linijas, kelius, – už visa tai moka mokesčių mokėtojai. Organizuoti teritorijų išdėstymą, kuriant gyvenamuosius kvartalus, verslo zonas, yra gerokai paprasčiau, kai dirbama planingai ir kryptingai. Todėl neleidžiamos savavališkos statybos.

Savavališkų statybų kontrolė neleidžia brautis į saugomus gamtos pasaulio plotus, žemės ūkio teritorijas, kur auginami grūdai. O kad nebūtų darkomas vietos kraštovaizdis, neleidžiama statytis ir bet kaip – tam reikalingas specialisto žvilgsnis, nes ne kiekvienas geras meistras yra architektas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas