|
Lietuvai ir bičiuliams – eilės iš širdies
„Lietuva, my počti na „ty“... Uže nie smotriš svysoka/I delišsia so mnoj...“ – kokią prasmę įgijo santykis su Lietuva bei jos žmonėmis, savo poezijos bei mėgstamiausių vertimų leidinyje „Tau, Lietuva“ atskleidžia „Pajūrio naujienų“ redakcijos viešnia maskviškė vertėja poetė filologė Elena Pečerskaja.
Leidinį paskyrusi Lietuvai, čia gyvenantiems jos bičiuliams ir draugams bei savo būsimam jubiliejui, poetė ir vertėja E. Pečerskaja prisipažino, jog ir kokia Maskvoje, Rusijos sostinėje, bebūtų sunki literatūros, leidybos situacija, ji neatsisakanti idėjos į rusų kalbą išversti lietuvių liaudies pasakas. „Jose atsispindi jūsų tautos senoji kultūra. Pastarojoje dar įžvelgiu daug paslapties, kuri mane žavi ir traukia gilyn“, – teigė kūrėja, kurios vertimus iki šiol mielai spausdindavo įvairūs Rusijos literatūriniai žurnalai, almanachai. „Dabar padėtis – pasikeitusi: tokie leidiniai nebeišgyvena, jie negauna jokių dotacijų ir neturi apsukrių vadybininkų, galinčių nulemti žurnalų rentabilumą. O to labai reikėtų – Rusijoje yra susiformavęs skaitytojų, literatų sluoksnis, kurie norėtų tokius žurnalus skaityti ar juose publikuotis“, – situaciją apibūdino E. Pečerskaja. Ji nekomentavo politinės situacijos Rusijoje, tik pasakė: „Politika keičiasi, o žmonės lieka. Mes ir toliau turime domėtis vieni kitais, užduoti klausimų ir į juos atsakyti.“
Iš tiesų moteriai dažnai tenka atsakyti į bičiulių klausimus, kodėl ji verčianti lietuvių poeziją į rusų kalbą, kam to reikia, kokia mūsų, lietuvių, pasaulėžiūra ir pan. „Daugeliui mano tautiečių susidaręs įspūdis, kad lietuviai – šalti uždari žmonės, o iš tiesų yra atvirkščiai: jūs esate emocionalūs, atviri ir draugiški“, – teigė E. Pečerskaja, kurios draugystė su Lietuva ir čia sutiktais bičiuliais tęsiasi jau 15 metų. Per tą laiką moteris išmoko lietuvių kalbos, būdama čia kuo puikiausiai susikalba turguje, parduotuvėse, gatvėje. Būna, jog neišgirdusi nesupranta vieno ar kito žodžio, ypač ištarto žemaičių tarme, o verčiant ją gelbsti poetinė nuojauta – ne visi vertėjai ją turi, todėl prozos vertėjų yra kur kas daugiau negu poezijos. Į savo poezijos ir vertimų knygelę E. Pečerskaja sudėjo Lietuvos gamtos, žmonių, tautosakos įkvėptus eilėraščius. „Man Lietuvoje gera – čia galiu rašyti, kurti, į čia aš pabėgu nuo pašėlusio Maskvos gyvenimo tempo, nuo kurio mane pailsina lietuviška vasara“, – prisipažino kūrėja, kurios poetinei nuojautai pakluso Bernardo Brazdžionio, Juditos Vaičiūnaitės, Henriko Algio Čigriejaus, Meilės Sposmanytės, Vytauto Kuso, mūsų krašto poetų Nijolės Rimkienės, Adomo Stoncelio, Irenos Grabienės, Gabrielės Šaulytės, Juozo Maksvyčio eilių vertimai. Leidinį „Tau, Lietuva“ jo autorė pavadino eksperimentiniu, nes galvoje jau sukasi naujos idėjos. Vieną iš jų, susijusių su knygos leidimu, ji aptarė su bičiule Irena Grabiene, rudenį lietuvių poezijos vertimus E. Pečerskaja ketina pristatyti Maskvos centriniuose literatų rūmuose.
|