Ar užtenka informacijos apie šiukšlių rūšiavimą?

– Niekada specialiai tuo nesidomėjau. Bet jeigu ir rūšiuočiau, nežinočiau, kur paskui tas šiukšles dėti – prie namų anksčiau stovėjo konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, bet vieną dieną dingo. O ir kol buvo, žmonės nelabai žiūrėdavo, kur ką meta. Kartais – net piktybiškai. Net ir norint rūšiuoti atsakingai, ne visada aišku, kur mesti pakuotes iš kelių skirtingų medžiagų. Rūšiuojame ir mokykloje, bet kartais stovi su obuolio graužtuku rankoje ir nežinai, kur turėtum jį išmesti.

– Informacijos pakanka, jei tik žmogus nori jos gauti. Tačiau lietuviai kol kas rūšiuoja labai vangiai, nors jau daug metų kiemuose stovi spalvoti konteineriai. Taip, kaip nesusirenkame to, ką po savęs palieka mūsų augintiniai, taip ir čia – trūksta kultūros. Ne vieną lietuvį atbaido ir tai, kad, pavyzdžiui, prieš išmetant butelius, juos reikia išplauti. Bet tai – tik laiko klausimas, – ateis diena, kai rūšiuosime ir saugosime savo gamtą. Tai vienas tų atvejų, kai vaikai turėtų paskatinti ir pamokyti savo vyresnius tėvus.

– Taip, pakanka. Bet rūšiuoju ne visada. Pirmiausia – todėl, kad tai namuose užima vietos, ir nėra galimybės šių šiukšlių išmesti jau kieme – neįrengti konteineriai. Kol studijavau Kaune, rūšiuoti buvo paprasčiau, nes specialios šiukšliadėžės stovėjo prie kiekvieno daugiabučio. Nežinau, kaip pavadinti lietuvių nenorą rūšiuoti, tai net ne tingėjimas – galbūt per daug taisyklių ir neaiškumų? Kad lietuviai imtų rūšiuoti, viskas turėtų būti čia, dabar, labai paprasta ir greita.

– Žinau, kad reikia rūšiuoti šiukšles, nesunku ir atskirti, kur kokią šiukšlę mesti, bet sąlygos tam nėra sudarytos. Mes gyvename bute – lauke stovi tik bendri atliekų konteineriai. Kai visas šiukšles esi priverstas mesti į tą pačią šiukšliadėžę, nebelieka ūpo stengtis rūšiuoti ir namie. Įprastai daugiausia prisikaupia plastiko – ypač nuo pieno produktų, taip pat vakuumo įpakavimų.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS