Nusilenkė įkvėpusiai kelias pediatrų kartas

Rajono pediatrai ir Gydytojų sąjungos Kretingos skyriaus atstovai rinkosi pagerbti prieš 35 metus anapilin iškeliavusią pirmąją Kretingos rajono vaikų gydytoją Aleksandrą Krikščiūnienę (1909 – 1980).

Pagerbti pirmosios rajone vaikų gydytojos Aleksandros Krikščiūnienės atminimo prie jos kapo susirinko mokiniai ir bendražygiai: buvę ir esami rajono pediatrai, kiti medikų bendruomenės nariai, nuo vaikystės A. Krikščiūnienę pažinojęs Antanas Vinkus bei brolis pranciškonas Bernardas.

Vienos iš susibūrimą organizavusių vaikų ligų gydytojų Sofijos Mikelskienės žodžiais, A. Krikščiūnienė, savo medicininę praktiką Kretingos rajone pradėjusi 1940 metais, daugumai buvusių ir esamų Kretingos krašto pediatrų tapo mokytoja ir globėja: „Nesusirinkti prie jos kapo negalime – gydytojos šeima žuvo per karą, todėl artimųjų ji neturi. Mes, kolegos, jaučiamės jai patys artimiausi, ir ji mums artima.“

Šiemet, pažymėdami gydytojos A. Krikščiūnienės mirties sukaktį, buvę kolegos ir mokiniai iškėlė idėją renovuoti kapavietę, ir nors įvairūs gyvenimiški trukdžiai neleido darbų užbaigti nei gydytojos mirties dienai – balandžio 22-ajai, nei gimtadieniui – gegužės 13-ajai, vasarą kapas pasitiko pagarbiai sutvarkytas.

Pasirūpinti gydytojos amžinojo poilsio vieta pediatrų bendruomenei padėjo klubas „Kretingos krašto ainiai“ , kuriam šiuo metu pirmininkauja Kretingos rajono Garbės pilietis, Premjero patarėjas Antanas Vinkus. Jis tarpininkavo gydytojams kalbantis su Savivaldybe ir jos įmonėmis, kurių rūpesčiu ir sutvarkyta A. Krikščiūnienės kapavietė.

„Tauta, kuri moka pagerbti mirusius, niekada neišnyks, – kalbėjo A. Vinkus. – Bet mes ne visada mokame gerbti šalia stovintį. Pirmiausia, turime išmokti gerbti save, kaip mokėjo ir daktarė A. Krikščiūnienė. Tuomet mus gerbs ir visuomenė.“

A. Krikščiūnienė, jos mokinių žodžiais, buvo nuostabus žmogus, gebėjęs suburti gydytojus savo praktikos metais, gebantis tai daryti ir praėjus daugiau negu trims dešimtmečiams.

„Ir ne tik kretingiškius – kai kurios mūsų gydytojos reziduoja Vilniuje, tačiau mes palaikome ryšį iki šiol, ir tai labai didelis A. Krikščiūnienės nuopelnas, – kalbėjo S. Mikelskienė. – Ji buvo aristokratė iš prigimties – mus drausmindavo, auklėdavo ir nugalėdavo gerumu.“

Kolegei pritarė ir nusipelniusi gydytoja, Kretingos rajono Garbės pilietė Janina Rapalienė, prisimindama, kad net tie, kurie A. Krikščiūnienės nepažinojo tiesiogiai, girdėjo, kad tai buvo žmogus, iš kurios visi sėmėsi pareigos jausmo, elegancijos ir tolerancijos.

Kapavietę aplankę gydytojai prisiminė ir kartu su A. Krikščiūniene gyvenusią sanitarę Antosėlę, padėdavusią šeimininkauti ir nuolat vaišindavusią pačios keptais pyragais – atsiradus menkiausiai progai, visas gydytojų kolektyvas sugužėdavo pas jas į namus Kęstučio gatvėje.

Nuo vaikystės daktarę A. Krikščiūnienę pažinojęs A. Vinkus teigė prisimenąs ją, kaip moterį, turėjusį tvirtą stuburą ir poziciją.

„Labai ją gerbiau ir stengiausi nenuvilti tiek būdamas gydytoju, tiek dirbdamas sveikatos ministru, – sakė A. Vinkus. – Mūsų šeima gyveno vargingai, o A. Krikščiūnienė labai mane globojo ir visai mūsų šeimai padėdavo sunkiais momentais – lankydavo namuose, kai broliai ar seserys sirgdavo, atgabendavo vaistų. Jei aš savo gyvenimo kelyje, ypač medicinoje, bandžiau laikytis Hipokrato priesaikos, bandžiau būti gailestingas, padėti žmogui nelaimėje, tai – didžiulis Aleksandros Krikščiūnienės indėlis.“ Šventindamas atnaujintą Aleksandros Krikščiūnienės kapavietę, brolis pranciškonas Bernardas kvietė nusilenkti gydytojo pašaukimui, atsidavimo profesionalumui ir linkėjo, kad per šios gydytojos žmogiškosios sąžinės ir etikos pavyzdį istorijos metraščiai kalbėtų ateities kartoms.

• Rašyti komentarą (0)