Ar dera šventė ir nežydintis miestas?

O ką darysi, jeigu gamta vėlai pražydo? Praėjusiais metais buvo pasodinta daugybė narcizų, bet jie neišdygo, kiek aš suprantu, sušalo. Vadinasi, turėjome sužydėti, turėjome vasarą pasitikti net labai pasipuošę, bet išėjo kitaip. Tai gamtos veiksniai, o ne žmogiškos aplinkybės. Nemanau, kad gėlių trūkumas kam nors sugadins šventinę nuotaiką. Jei nebūtų koncertų, kitų renginių, gal tuomet nebūtų ir nuotaikos.

– Gėlių labai trūksta, visais ankstesniais metais tokiu laiku miestas jau žydėdavo, o dabar atrodome skurdžiai. Pastebėjau, kad Rotušės aikštėje jau atsiranda pirmieji augalai, bet tuštumos bent kol kas jie neužpildo. Manau, kad dabar taisyti situaciją vėlu – gėlynais reikėjo pradėti rūpintis dar sausį. Juk anksčiau apie šventę pranešdavo ant apšvietimo stulpų kabantys vazonai – visada jais pasidžiaugdavome, o šiemet pasigedome ir jų, ir gėlių juose.

– Nedera, nes negražiai atrodo. Tas nesusikalbėjimas tarp seniūno ir komunalininkų, apie kurį šnekama, matyt, neišėjo į gera – centras nežydi, veja priešais Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą nurudavusi. Ir naujieji augalai Rotušės aikštėje bent kol kas nekelia susižavėjimo – neaišku, kokios ten gėlės, kaip jos pražys, kada pražys, ar apskritai dabar jas reikėjo sodinti? Kai šalia – kone idealiai susitvarkiusi Palanga, mes kaip niekada vėluojame.

– Kodėl nežydintis? Visko čia užtenka. Pasižvalgykite, kituose miestuose visai nieko nėra – absoliuti tuštuma. Daug važinėju po Skandinavijos šalis – Švediją, Norvegiją, Islandiją. Miesteliai ten kur kas nykesni. Grįžus čia bent nuotaika pakyla – viskas gražu, tvarkinga ir žalia. Man nesužydę gėlynai švęsti netrukdys – būtinai išeisiu pasižmonėti, mugę aplankysiu.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS