|
|
|
Naujos ortopedinės-traumatologinės pagalbos perspektyvos
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje uostamiesčio bei visos Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama ne tik plataus spektro planinė ar skubi ortopedinė-traumatologinė pagalba, bet ir diegiamos naujovės – formuojamas išskirtinis dėmesys pėdos problemoms, atliekamos dar retos klubo sąnario artroskopinės operacijos, taikomi pažangūs skausmo valdymo metodai
Sunkių traumų mažėja Ortopedijos-traumatologijos problemos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sprendžiamos Sąnarių implantacijos, Traumatologijos skyriuose ir Sporto traumų skyriuje. Ligoninės Traumatologijos departamento vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas Vidmantas Žegunis pasakojo, kad bėgant laikui kinta ne tik ortopedijos-traumatologijos specifika, bet ir teikiamų paslaugų bei besikreipiančių pacientų profilis. „Didelių ir sunkių traumų šalyje mažėja. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai, augant žmonių pragyvenimo lygiui, gerėja ir padėtis keliuose, darbo vietos tampa saugesnės. Tačiau atsiranda naujų iššūkių. Pastaruoju metu pagrindinė ortopedijos-traumatologijos duona yra rūpinimasis pagyvenusiais žmonėmis, kurie vis dažniau ir brandžiame amžiuje gyvena aktyviai. Būtent šiai žmonių grupei dėl įvairių priežasčių silpnėjant kaulams ir atliekama daugiausiai operacijų“, – kalbėjo V. Žegunis. Kaip teigė pašnekovas, kalbant apie bendrą teikiamų paslaugų spektrą, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ortopedai-traumatologai gelbsti tūkstančiams pacientų. „Vien Traumatologijos skyriuje per metus atliekama maždaug 1,5 tūkst. operacijų ir gydoma dar maždaug tiek pat sudėtingesnės būklės ligonių, kuriems būtina pagalba stacionare. Sporto traumų skyriuje, kuriame atliekamos kiek smulkesnės operacijos, per metus skaičiuojama 1,5 tūkst. chirurginių intervencijų. O Sąnarių implantacijos skyriuje per metus atliekamų sudėtingų operacijų skaičius siekia 800“, – vardijo V. Žegunis. Susirūpina ne visi Traumatologijos departamento vadovas akcentavo, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje formuojamas išskirtinis požiūris į pėdos problemas. „Ši sritis Lietuvoje dar yra gana nauja. Šalyje dar neturime nė vieno specializuoto pėdos ir čiurnos chirurgijos skyriaus. Dirba tik atskiri gydytojai. Pavyzdžiui, JAV 20-čiai tūkst. gyventojų tenka vienas pėdos chirurgijos kabinetas. Iš Amerikos ši tendencija atkeliavo ir į didžiąsias Europos šalis, kuriose jau nemažai medikų specializuojasi pėdos chirurgijos srityje“, – pasakojo V. Žegunis. Anot jo, Lietuvoje ši sritis dar vystosi. Skausmingos nuospaudos, iškrypę pirštai, vadinamieji kauliukai – šie dalykai vargina vis didesnį skaičių žmonių. Tai lemia vis labiau populiarėjantis aktyvus sportas, bėgiojimas. „Žmonės ateina, skundžiasi pėdos skausmais. Atlikę apžiūrą ir tyrimus, pamatome, kad bėdos yra įsisenėjusios. Neretai pėdos problemas bandoma užmaskuoti keičiant fizinio aktyvumo režimą, pasirenkant specialią avalynę, bet ne kreipiantis į medikus. Tačiau diskomfortas išlieka. Žmogus jaučia skausmą, negali avėti norimos avalynės, aktyviai gyventi. Pacientai kartais dar nedrįsta pasirodyti gydytojams. Vis dėlto po truputį žmonių požiūris keičiasi, besikreipiančiųjų daugėja“, – kalbėjo V. Žegunis. Kuria unikalią koncepciją Traumatologijos departamento vadovas pabrėžė, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės viena iš prioritetinių krypčių ir yra pėdos chirurgija. „Šio pobūdžio chirurginės intervencijos šalyje atliekamos nuo 1997-ųjų. Pavienių jų būta ir anksčiau, tačiau būtent minėtais metais Lietuvoje pradėjo dirbti amerikietis pėdos chirurgas. Jis buvo visų Lietuvos pėdos chirurgų mokytojas. Tarp jų – ir klaipėdiečių, kurie perėmė šių operacijų metodus. Turėjome progą prisiartinti prie to, kas yra šiuolaikiška. Džiugu, kad uostamiestyje galėjome išvystyti savotišką pėdos chirurgijos mokyklą, turinčią savo filosofiją, požiūrį ir galimybes padėti“, – sakė pašnekovas. Sėkmingą pėdos problemų sprendimą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje lemia ir geras materialinis aprūpinimas – kokybiškos priemonės operacijai atlikti, modernūs diagnostiniai aparatai. Pėdos operacijų skaičius pastebimai auga. Per metus minėtų chirurginių intervencijų padidėja maždaug nuo 50 iki 100. Ligoninėje atliekamos ir paprastesnės, ir sudėtingos pėdos operacijos, padedančios pašalinti problemos priežastį. „Stengiamės į žmogų žiūrėti kaip į visumą. Mažo kauliuko pėdoje problema dažnai gali būti kitų didelių problemų pasekmė ar priežastis. Dėl to viską įvertinti reikia itin atidžiai. Kiekviena smulkmena gali turėti didelę reikšmę. Kai gydytojai pradėjo gilintis į šią problemą, atrado įdomių dalykų. Stuburo patologijos dažnai susijusios su pėdos problemomis. Kelio sąnario bėdos, kurios neretai baigiasi protezavimu, taip pat siejama su pėdos patologijomis“, – kalbėjo departamento vadovas. Po operacijos – mažesnis skausmas V. Žegunio teigimu, apskritai visos ortopedų-traumatologų daromos operacijos (pėdos, klubo, kelio) turėtų būti atliekamos ankstyvoje ligos stadijoje. „Lietuvoje tai dar nėra įprasta. Žmonės į chirurgus kreipiasi labai vėlai. Pavyzdžiui, kelio sąnario protezavimo srityje mes dar nematome tokių pacientų, kuriuos protezuoja visa Europa. Pas mus jie tiesiog neateina. Įprastai gelbstime labai sudėtingais, užleistais atvejais. Kuo anksčiau diagnozuosime ligą, tuo greičiau ir efektyviau galėsime pagelbėti“, – sakė V. Žegunis. Pastebima tendencija, kad nenoras operuotis dažnai siejamas su skausmo baime. Pacientai neretai sako, kad esą skausmas po chirurginės intervencijos bus dar didesnis negu prieš ją. Klaipėdos universitetinės ligoninės Sąnarių implantacijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Tadas Stančikas pripažino, kad situacija paradoksali. „Chirurginės intervencijos žmogui prireikia, nes jaučiamas skausmas. Tai – pagrindinė operacijos indikacija. Tačiau kartu tokios procedūros vengiama, nes bijoma skausmo“, – kalbėjo T. Stančikas. Anot jo, sprendžiant šią problemą ligoninėje buvo įdiegta skausmo valdymo programa. Ji ypač efektyvi atliekant kelio, klubo sąnario protezavimo ar kitas sudėtingesnes operacijas. „Jau kurį laiką dėmesys kreipiamas į tai, kad priešoperaciniu, operaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu žmogus jaustų kuo mažiau nepatogumų ir neigiamų emocijų. Ligoninėje taikome metodą, kai prieš operaciją į aplink operuojamą sąnarį esančius minkštuosius audinius yra suleidžiami priešuždegiminiai vaistai. Kai baigiasi spinalinės nejautros poveikis, dar kurį laiką skausmą malšina anksčiau suleisti vaistai. Dar po kurio laiko pacientas gauna ir kitų nuskausminančių medikamentų, kad galėtų patogiai atsikelti ir judėti. Po klubo ar kelio sąnario operacijos kelios paros išties būna skausmingiausios“, – kalbėjo D. Stančikas. Pasak jo, dar prieš operaciją suleidžiami vaistai leidžia nuslopinti uždegimo židinius ir išvengti galimų komplikacijų. Pastebėta, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėjus taikyti skausmo valdymo programą, atsisakančiųjų kelio sąnario protezavimo jau beveik nebėra. Padeda trimatis sąnarys Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atliekamos ir pačios pažangiausios pasaulyje kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, naudojant konkrečiam pacientui sukurtą trimatį kelio sąnario modelį, specialius instrumentus ir metodiką. Kiekvieno paciento operacijos planavimo metu speciali programinė įranga suteikia chirurgui vizualizacijos ir sąnario implanto pozicijos nustatymo galimybę. Tokiu būdu pasiekiama didesnio anatominio tikslumo, sumažėja chirurginių instrumentų kiekis, sutrumpėja operacijos laikas. Pabrėžiama, kad tai atneša didelę naudą pacientui, nes gijimo procesas tampa greitesnis, žmogus greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo. Be to, yra nemažai atvejų, kai dėl kaulinio audinio deformacijų tik toks sąnarių endoprotezavimo metodas gali pacientams sugrąžinti judėjimo džiaugsmą. Siekia išvengti protezavimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš metus buvo pradėtos atlikti ir naujove šalyje dar laikomos klubo sąnario artroskopinės operacijos. Manoma, kad galimybė atlikti šią mažai invazinę chirurginę intervenciją padeda ankstyvame amžiuje išvengti protezavimo. Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų skyriaus vedėjas Markas Fiodorovas pasakojo, kad Lietuvoje šis metodas kol kas taikomas tik Kauno, Vilniaus klinikose ir čia – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „Klubo sąnario artroskopija pasaulyje pradėta vystyti maždaug prieš 30 metų JAV, bet mūsų šalyje išpopuliarėjo tik prieš kelerius metus. Reikia pripažinti, kad tokio pobūdžio operacijos yra sudėtingos. Būtinas nuolatinis chirurgų teorinis ir praktinis tobulėjimas, dėmesys šiai sričiai“, – tikino pašnekovas. Kaip teigė M. Fiodorovas, artroskopijos metodu optiniais prietaisais, įvestais į klubo sąnarį per minimalius pjūvius, sąnarys ir apžiūrimas, ir operuojamas. Artroskopinės klubo sąnario operacijos yra atliekamos tiek dėl įgimtų problemų, tiek dėl patirtų traumų. Per pastaruosius metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta apie 20 tokių minimaliai invazinių intervencijų. „Pacientui tai puiki alternatyva atvirai, didelei operacijai. Minimaliai invazinė operacija yra daug pranašesnė už įprastą. Tiesa, būtent klubo sąnario artroskopijos labiau tinka jauniems, vidutinio amžiaus darbingiems žmonėms, kurie gyvena aktyviai. Įprastai garbaus amžiaus žmonėms jau reikia klubo sąnario endoprotezavimo procedūros“, – pabrėžė M. Fiodorovas. Anot jo, Sporto traumų skyriuje be sudėtingų klubo sąnario operacijų atliekamos ir kitos mažai invazinės operacijos. Šiuo metodu operuojami kelio, peties, alkūnės, čiurnos sąnariai. Padedama tiek aktyviai gyvenantiems jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Klaipėdos universitetinės ligoninės informacija
|
|
