Meilės psichologija: kaip išsirenkame mylimąjį

„Northway“ medicinos centro psichologė Ieva Jasaitytė

Graikų filosofas Platonas meilę laikė rimta psichikos liga. Apie meilę prirašyta daugybė knygų, sukurta filmų, atlikta galybė tyrimų. Meilės magijai ištirti ir paaiškinti paskirtas net atskiras mokslas – psichofarmakologija. Vis dėlto amžinas klausimas – kodėl mes įsimylime būtent tą vienintelį asmenį, pasak „Northway“ medicinos centro psichologės Ievos Jasaitytės, iki šių dienų išlieka ligi galo neatskleistas.

Įsimylime akimirksniu?

Psichologės teigimu, pirmasis įspūdis, trunkantis vos 4–7 sekundes, turi didelę įtaką tolesniam santykiui tarp dviejų žmonių. „Per 4–7 minutes žmogus ima analizuoti tai, ką mato, girdi, jaučia – sąmonėje kuriasi vaizdai. Po 7 minučių prasideda įvaizdžio kūrimo laikas, trunkantis pusvalandį. Todėl ir sakoma, kad svarbu sudaryti gerą pirmąjį įspūdį, kurį lemia išvaizdos, kurią matome, vertinimas: žmogus mums patinka arba nepatinka, o gal apskritai nekelia emocijų“, – kalbėjo I. Jasaitytė.

Anot jos, dabar manoma, kad įvaizdį kuria ne tik išvaizda, bet ir kiti komponentai – balsas, kalbėjimo maniera, kūno kalba. Juos žmonės pasąmoningai analizuoja bendraudami. Vis dėlto pirmiausia vertindami kitus dėmesį atkreipiame į išvaizdą.

„Mokslininkai vieningai sutaria, kad veido bruožų, kūno dalių simetrija didina asmens patrauklumą, – teigė psichologė. – Įvaizdis – vienas svarbiausių dalykų, padedančių privilioti priešingą lytį. Todėl svarbu parodyti savo pranašumus, unikalumą, išskirtinumą, investuoti į nematerialius dalykus – į įvaizdžio kūrimą bei valdymą. Juk bendraudami su pirmą kartą matomu žmogumi, dažnai mąstome ir vertiname remdamiesi stereotipais.“

Nors iki šiol niekam nepavyko atsakyti į klausimą, kas yra meilė ir kodėl įsimylime tą vienintelį, psichologai sutaria dėl vieno – meilė žmonėms būtina ir naudinga, ji yra santykių pagrindas bei gyvenimo prasmės variklis.

Kažkas, ko neturi kiti

Kiekvienam yra tekę pajusti, kad skirtingi žmonės mums kelia skirtingus jausmus. Su vienais kalbėtis gera, kitais pasitikime, dar kitus norisi atstumti. Tam, kad asmuo būtų kitų vertinamas kaip patrauklus, jis turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis. „Specialistai įvardija tokias: charizma, pasitikėjimas savimi, sėkmė darbe, optimizmas, aktyvumas, energingumas, empatija, valia, gebėjimas kontroliuoti ir emocinis stabilumas, – vardijo I. Jasaitytė. – Sąrašas gali būti tęsiamas iki begalybės: profesionalus, kompetentingas, gebantis vadovauti, aiškiai deklaruojantis faktus apie savo asmeninį gyvenimą, eruditas, plačių pažiūrų, – toks asmuo yra gerbiamas, atrodo patraukliai kitų žmonių akyse.“

Nemažą darbą meilės reikaluose nudirba ir socialinis statusas – dažniausiai turtingi, protingi, gražiai atrodantys ir gyvenantys asmenys traukia daugumos akį. Vis dėlto psichologams ir sociologams dar reikia daug nuveikti, mėginant apibendrinti ir išskirti kriterijus, pagal kuriuos žmonės renkasi antrąją pusę.

„Psichologė E. Phillips iš Centrinės Floridos universiteto teigia, kad tikimybė įsimylėti tam tikrą asmenį priklauso nuo dešimties kriterijų, tarp jų: panašumas, abipusė simpatija, asmenybės bruožai, socialinis statusas, fizinis potraukis. Kartais įsimylėjimo procesams paaiškinti mokslininkai naudojasi ir tokiais neapibrėžtais terminais kaip „faktorius x“ – tai patraukli savybė, „kažkas, ko kiti neturi“, kurios negalime įvardyti, ją tiesiog jaučiame“, – aiškino I. Jasaitytė.

Lemia ir chemija

Biologijos ir chemijos mokslininkai įsimylėjimo procesą aiškina kaip hormonų sąveiką. Dopaminas susijęs su pasitenkinimo jausmu, estrogenai ir testosteronas tiek vyrams, tiek moterims reguliuoja seksualinį elgesį, geismą. Adrenalinas dalyvauja streso reakcijose, tačiau veikia ir įsimylint – prie patinkančio asmens dažnai prakaituoja delnai, daužosi širdis. Serotoninas, atsakingas už nuotaikų svyravimų reguliaciją, taip pat lemia pasikartojančias mintis ir elgesį įsimylėjus.

Pasak I. Jasaitytės, iki šiol mėginama ištirti, ar cheminiai vyksmai žmogaus organizme lemia įsimylėjimą, ar atvirkščiai – pirmiausia įsimylime, ir tai daro įtaką pokyčiams žmogaus organizme. Mokslinių įrodymų esama abiem teorijoms.

„Kai kurie šiuolaikiniai psichologai mano, kad galima suklasifikuoti žmonių tipus ir nuspėti, kurio tipo asmenį įsimylėsime: kūrėją, vadovą, tyrinėtoją ar derybininką. Kiti išskiria kitokius tipažus, dar kiti – iš esmės prieštarauja žmonių skirstymui į klasterius ir teigia, kad esame pernelyg skirtingi ir sudėtingi mechanizmai, turintys begales minčių, jausmų, būsenų ir milijardus elgesio galimybių, kurių nuspėti tiesiog neįmanoma“, – sakė I. Jasaitytė.

• Rašyti komentarą (4)