|
|
|
Mokyklos klimatą šildo ir tėvų idėjos
„Tėvai yra didelė jėga, tik reikia juos suburti, išmokti pasitelkti ir išlaikyti“, – įsitikinusi Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Snieguolė Šlyžiuvienė, drauge su dešimčia iniciatyvių mamų jau keičianti ne tik požiūrį, bet ir santykį tarp mokyklos ir šeimos. Pasak aktyvių mamų, procese laimi visi: tėvai, mokytojai ir svarbiausioji grandis – vaikai.
Pedagogė ir mama S. Šlyžiuvienė tikino jau keletą metų pynusi mintį apie bendrystę, kokios negalėjo pasiūlyti nei klasės, nei visuotiniai tėvų susirinkimai – burti tėvus, kuriems rūpi glaudžiau įsitraukti į vaikų ugdymo procesus. „Mes, mokytojai, daug ko nematome, tačiau tėvai gali pažvelgti į mokyklą iš šalies, pasakyti, kokią mūsų mokyklą mato bendruomenė, visuomenė, koks mokyklos įvaizdis. Tik bendradarbiaudami galime matyti mokyklą, kaip visumą, ir ją tobulinti“, – sakė S. Šlyžiuvienė. Nuo paskaitų prie parodų Iniciatyvių tėvų grupės susirinkimus 2012 metų rudenį pradėjusios nuo mokymosi gyvuose ir internetiniuose seminaruose, konsultuojantis su psichologais bei Lietuvos tėvų forumo atstovais, įkūrusios šešias dešimtis tėvų vienijančią grupę socialiniame tinkle „Facebook“, iniciatyvios motinos šį pavasarį nusprendė, kad laikas veikti ir kitais būdais. Kas mėnesį susitinkantis idėjinis grupės branduolys – Loreta Gižienė, Reda Paulauskienė, Dalia Gudauskienė, Rūta Melnikova, Renata Armalienė, Jolanta Jucienė, Audronė Leškuvienė, Džiuljeta Kasinskienė, Vaida Pušinskienė, Dainora Tarvydienė, Inga Virpilaitytė ir S. Šlyžiuvienė – sumanė mokyklos bendruomenei prisistatyti su fotografijų paroda-konkursu „Džiaugiuosi savo šeima“. Mokykloje įrengusios stendą ir jame iškabinusios savo šeimų nuotraukas, mamos kvietė jomis dalintis ir kitas šeimas. „Vaikai iš pradžių į konkursą žvelgė nedrąsiai, tačiau pamatę savo draugų šeimų nuotraukas, supratę, kad prie konkurso prisidėjo jų pačių mamos, tapo aktyvesni. Mano pačios sūnui buvo keista ir įdomu, kad mokykloje atsiradęs stendas darytas ne ko kito, o jo mamos. Požiūris pasikeitė iš karto“, – sakė iniciatyvių tėvų grupės vadovė L. Gižienė. Iniciatyvūs tėvai jau spėjo sudalyvauti mokyklos pradinukų sporto šventėje – kūrė jai rungtis, ragino sudalyvauti kitus tėvus ir patys šėlo su vaikais, o gegužės 29 dieną rengia staigmeną mokytojams tradicinės Padėkos dienos proga, kuri turėtų padėti kurti draugišką ryšį tarp mokytojų ir tėvų. Tikslas – pakeisti santykį Pasak S. Šlyžiuvienės, įtraukti mokytojus į iniciatyvių tėvų susitikimus norėjosi nuo pat pradžių, tačiau tėvai vis save pristabdydavo, tą patį paskaitose rekomendavo ir specialistai. „Diskusijas tarp tėvų ir mokytojų labai sunku moderuoti, nes jose dažnai atsiranda kaltinimų. Tėvai atsineša savo reikalavimų, mokytojai užsiima gynybines pozicijas. Supratome, kad turime tam pribręsti, pamažu sušildyti santykį su mokytojais“, – kalbėjo S. Šlyžiuvienė. L. Gižienės nuomone, konstruktyviam dialogui tarp tėvų ir pedagogų būtina atsikratyti stereotipų: „Norime parodyti mokytojams, kad tėvai ateina ne pulti ar auklėti. O pastarieji turėtų atsikratyti požiūrio, kad viskas – tik juoda ir balta, kad yra geri ir blogi mokytojai. Viskas kur kas sudėtingiau. Abi pusės turi apsiprasti ir išmokti kalbėtis be bergždžios kritikos.“ Pasak mamų, mokyklos ir šeimos ryšys tiesiog būtinas, jei norima, kad vaikai mėgtų mokyklą: „Kai vaikas mato ir žino, kad mokykla rūpi ir jo tėvams, keičiasi ir paties vaiko požiūris apie mokyklą. Tai, kad tėvai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, prideda didžiulį pliusą vaiko auklėjime.“ Indėlis į šeimą Nuo pat pradžių į iniciatyvių tėvų grupės veiklą įsitraukusi, tris vaikus su vyru auginanti L. Gižienė tikino, kad per dvejus susitikimų mokykloje metus gerokai pasikeitė jos požiūris tiek į mokytojų darbą, tiek į vaikus. „Atrodo, kad nieko tokio susirinkusios nenuveikiame, tačiau gauname daug. Paskaitos apie auklėjimą, mokslo reikšmę, per dideles viltis, kurias dedame į savo vaikus, tapo indėliu į save, į šeimą, o tuo pačiu – ir į mokyklą – viskas yra susiję, ir visa tai mums rūpi, nes nesame tobuli“, – sakė L. Gižienė. Pasak S. Šlyžiuvienės, per dvejus metus susidraugavę tėvai virto savotiška savipagalbos grupe, kurioje dalijasi rūpesčiais ir patirtimis, auginant skirtingo amžiaus vaikus. „Visos mamos labai energingos, smalsios, kūrybingos. Šaunios mamos ir vaikai šaunūs. Problemų lyg ir neturi, tačiau vis tiek lankosi susitikimuose, vadinasi, joms rūpi mokykla“, – įsitikinusi L. Gižienė. Papildys kūrybinį potencialą L. Gižienės žodžiais, iniciatyvios mamos tapo tarpininkėmis tarp mokyklos ir kitų tėvų – informuoja juos apie kylančias diskusijas svarbiais klausimais: „Tėvai tai žino ir kreipiasi į mus. Jaučiame, kad ir mokykla vis labiau atsižvelgia į tėvų nuomonę, o tai jau kuria ryšį ir norą dar aktyviau dalyvauti. Reikia plėsti tėvų ratą, nustoti burbuliuoti panosėje ir garsiai pasakyti, kas negerai ir ko reikia.“ Atsiradus šiems tarpininkams lengviau ir mokyklai, o kai kuriuos dalykus, anot S. Šlyžiuvienės, tik su jų pagalba ir galima įgyvendinti: „Viena, kai pastatyti mokyklos ženklą prašo mokyklos administracija, ir visai kas kita, kai į valdininkus kreipiasi vieningi tėvai su parašais bei peticijomis.“ S. Šlyžiuvienė įsitikinusi, kad vis auganti iniciatyvių tėvų bendruomenė bus puikus kūrybinis ramstis mokyklai nuo rudens tapus progimnazija. „Jau dabar svarstome uniformos klausimą, turėsime susikurti mokyklos logotipą, himną. Mokyklos bendruomenei nuolat reikalingas kūrybinis įkvėpimas, ir tėvų indėlis gali juo tapti, – tikisi S. Šlyžiuvienė, su tėvais svarstanti ir mokyklos garbės galerijos įkūrimo galimybę. – Variklį jau užvedėme – ieškosime talentingų, daug pasiekusių mūsų mokyklos absolventų, tokių kaip dailininkė, dizainerė Ramunė Grikštaitė ar muzikas Laimonas Stanius. Tų, kurie didžiuojasi mokykla, ir gali tai perduoti čia besimokantiems vaikams.“
|
|
