Nukentėjęs nuo sukčių, idėjos neatsisako

Klaipėdietis 25-erių Martynas Latanauskas kartu su 33-jų Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu broliu Tomu Laukžemėje yra įsigiję sovietinių laikų statinį – buvusį vaikų darželį Laukžemėje. Socialinio darbo patirties užsienyje įgiję broliai užsimojo čia įkurti senelių namus: ir nors, tvirtino, gerokai apdegę pirštus nuo sukčių, savo sumanymo neatsisakė.

Martynas Latanauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje požiūris į socialinį verslą tebėra biurokratinis.

Tikisi europinės paramos

„Brolis jau dešimtmetį gyvena užsienyje, tad natūralu, kad grįžęs į Lietuvą susiduria su integracijos problemomis. Todėl nežinodamas, kaip tvarkyti verslo dokumentus, surado tarpininkus. Buvome parengę statinio techninį projektą, tačiau tam, kad jis nedulkėtų stalčiuje ir procesas pajudėtų, nusamdėme tarpininkus, kad šie administruotų statybų reikalus. Orientuodamiesi į socialinį verslą, kuris Lietuvoje tik žengia pirmus žingsnius, tikėjomės gauti paramos iš ES finansuojamų projektų. Tačiau pakibome ant sukčių, kurie nunešė visas mūsų šeimos santaupas – 150 tūkst. Lt, arba 43,5 tūkst. eurų“, – apie nesėkmingo verslo pradžią pasakojo M. Latanauskas.

Jis sakė, jog Lietuvoje nuo tų pačių sukčių gaujos nukentėjo iš viso 8 žmonės, buvo pasisavinta per 5 mln. Lt. Aferistų nusikaltimus išnarplioti sudėtinga, nes šie buvo įkūrę ofšorinių įmonių. Šiandieną bylos dokumentai skaičiuojami šimtais kilogramų.

„Per sukčius praradome ne tik pinigus, bet ir laiko – nebespėjome į ES paramos traukinį, kada socialinio verslo projektus ES finansuodavo 80–100 proc., patiems bereikėdavo prisidėti 20 proc. arba išvis nieko. Dabar situacija pasikeitė – projektui įgyvendinti galime gauti ligi 45 proc. projektinių lėšų. Laukiame, kada galėsime teikti dokumentus, ir, tikėdamiesi gauti paramą, pradėti pastato rekonstrukciją“, – kalbėjo M. Latanauskas.

Tam, kad darželio pastatas, šiandieną jau tapęs valkatų lindyne, virstų moderniais senelių namais, anot jo, reikia apie 870 tūkst. eurų. Į projektą jie jau yra investavę 450 tūkst. Lt, arba per 130 tūkst. eurų.

Pagal Anglijos modelį

Klaipėdos universitete Sveikatos fakultete studijuojantis M. Latanauskas teigė, kad į Laukžemę jie perkels Didžiosios Britanijos senelių namų infrastruktūros ir darbo juose modelį.

„Brolis ir mama jau dešimtmetį ten dirba socialinį darbą – lanko ir prižiūri senelius namuose. Prieš ketverius metus buvau išvykęs ir aš, – dirbau Pietų Anglijos Borneuth miesto senelių namuose. Susitaupę pinigų sugalvojome kažką panašaus įkurti ir Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Laukžemės senelių namuose yra numatyta įrengti 30 kambarių: dauguma iš jų bus vienviečiai, nes Anglijoje senjorai turi savo privačią erdvę, keli dviviečiai bus skirti apsigyventi sutuoktiniams.

Kiekviename kambaryje – tualetas ir dušas. Senjorai pietaus bendrame valgomajame, taip pat bus įrengta atskira virtuvėlė, kur patys galės pasigaminti maistą.

Laukžemės senelių namų vizualizacija

„Numatyta įkurti laisvalaikio kambarį, kur žmonės galės tarpusavyje bendrauti, klausytis muzikos, žiūrėti televizorių. Bus įrengti relaksacijos arba druskų, tylos kambariai. Ketiname užveisti sodą ir daržą, kur mėgstantys sodininkauti galėtų juose mėgautis gamta. Bus sukurtas gyvasis kampelis, kur gyvūnų mylėtojai galės rūpintis augintiniais“, – tokią būsimų senelių namų viziją piešė M. Latanauskas.

Verslininkai privalo dalintis

M. Latanauskas neslėpė, jog jiedu su Tomu Lietuvoje suradę dar neišnaudotą verslumo nišą: „Kiti skuba išsyk gauti pelno. Socialiniame versle greitų pinigų nė nesitikėk, pelnas nusimato tik ateityje, kada jau galutinai susiformuoja infrastruktūra. O iš pradžių tik užsidirbsi sau bei darbuotojams atlyginimus, ir turėsi būti laimingas.“

Tačiau jis įsitikinęs, kad socialinis verslas Lietuvoje dar tebėra užribyje, nes orientuojasi ne į pelną, o į visuomenės solidarumą. „Skundžiamės, kad kas penktas mūsų šalyje skursta, kas penktas nepavalgęs. Aš manau, kad valstybinės institucijos šioje srityje nesusitvarkys tol, kol į socialinės atskirties mažinimą neįsilies privatus verslas. Privatus verslas visuomet už 1 eurą padarys daugiau, negu valstybinis“, – samprotavo vaikinas.

Jis sakė iš patirties žinąs, kad Didžiojoje Britanijoje yra įjungta žalia šviesa socialinį verslą kuriantiems asmenims – jiems taikomi gerokai mažesni mokesčiai, negu pradedantiems kitą verslą. „Anglijos karalienė rūpinasi seneliais“, – pastebėjo jis. Jis mano, kad ir šiaip verslo žmonės privalo prisidėti prie skurdo mažinimo šalyje bei pasaulyje, verslininkai privalo dalintis su nepasiturinčiais žmonėmis. „Pats esu nesyk pajutęs: jeigu padėjai kitiems, tai būtinai sugrįžta tada, kai to visiškai nesitiki.“

Ir tarsi patvirtindamas šią savo nuostatą, jis tikino įkūręs visuomeninį fondą, kuris propaguoja sveikatinimą ir socialinę atsakomybę: kartu su kitais savanoriais neseniai pargabeno 15 t labdaros iš Švedijos ir dalija socialinės rizikos šeimoms.

• Rašyti komentarą (8)