Per Lietuvą – gražinti ir žadinti tautą

Į Kretingos Rotušės aikštę atvilnijęs dviratininkų žygis „Per žydinčią Lietuvą“ miestą nušvietė valstybingumo spalvomis: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) 20-mečio garbei skirta, visas šalies savivaldybes apjungusi iniciatyva kvietė apmąstyti protėvių pasiaukojimą, kurio Lietuvai reikia ir šiandien.

Žygeivius pasitiko visas būrys meno kolektyvų, tarp jų – Kretingos mokyklos-darželio ,,Žibutė“ vaikų choras.

Žygį organizavusios LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis atskleidė, kad žygeiviai negalėjo neužsukti į Kretingą: „Čia gimė, užaugo ir palaidotas didis šalies žmogus, generolas Vladas Nagevičius – Karo muziejaus steigėjas, Lietuvai pagražinti draugijai vadovavęs po vieno iš įkūrėjų Juozo Tumo-Vaižganto. Dar 1925 m. jis padėjo organizuoti visos tautos suvažiavimą Veliuonoje. Privalėjome padėkoti žmonėms ir kraštui, užauginusiam tokį dvasios galiūną.“

Kviesdamas valstybingumą švęsti ne tik savo mieste, bet ir lydėti delegaciją į Palangą, ant Birutės kalno, kuris buvo sutvarkytas šios draugijos rūpesčiu, LPD pirmininkas priminė svarbiausią žygio misiją – pažadinti Lietuvą: „Matome, kad Lietuva gražėja, ir jaučiamės prie to prisidėję. Tačiau to neužtenka. Atėjo laikas užmiršti savo privatų gyvenimą ir pasiaukoti dėl Lietuvos, kaip mūsų šviesuoliai kadaise aukojosi. Juk dabar gresia tie patys pavojai, o gal net didesni.“

Dviratininkų žygio „Per žydinčią Lietuvą“ dalyviai į Kretingą atvežė tautiškumo dvasios.

Anot J. Dingelio, nutautėjimas – baisiausia, kas gali ištikti valstybę, todėl džiaugėsi etnografine programa žygeivius pasitikusiu jaunimu.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika sveikindamas svečius negailėjo gražių žodžių LPD, puoselėjančiai meilę savo kraštui, papročiams, tradicijoms ir skatinančiai perduoti jas iš kartos į kartą.

„Savo žygiu skelbiate valstybingumo, Lietuvos Nepriklausomybės ir laisvės svarbą. Jūsų žygis prasmingas jau vien dėl to, kad juo parodote, jog mylėti ir gerbti valstybę yra švenčiausia kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga“, – kalbėjo J. Mažeika.

Savo mamos, Lietuvai pagražinti draugijos narės birštonietės gydytojos Stasės Beleckienės ir brolių pranciškonų vardu dviračių žygio dalyviams nusilenkęs brolis Bernardas linkėjo į kelionę pasiimti mažą dalelę šv. Antano šviesos ir Kretingos geradarių grafų Tiškevičių bei Chodkevičių malonės.

Iškilmės neprailgo ir jauniesiems kretingiškiams.

Žygeivius ir juos pasitikti susirinkusius miestelėnus pasveikino ir visas būrys vietinių meno kolektyvų: Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Vėjūnas“ (vad. Alvydas Bružas) ir merginų šokių grupė ,,Vėjūnės“ (vad. Roberta Bajorė), Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos tautinių šokių kolektyvas (vad. Aurimas Bajoras), Kretingos rajono kultūros centro jaunimo folkloro ansamblis „Kitep“ (vad. Vitalija Valeikienė), solistė Toma Surblytė, armonikininkų ansamblis (vad. Vytautas Kubilinskas), Kretingos mokyklos-darželio ,,Žibutė“ vaikų choras (vad. Aloyzas Žilys), šokių studija ,,Ritmas“ (vad. Alfonsas Mačėnas), vaikų ir jaunimo teatro ,,Atžalynas“ kojūkininkų trupė (vad. Algimantas Verbutas).

Atsisveikindami kretingiškiai žygio dalyvius vaišino kareiviška koše, o dviratininkai žadėjo vaizdo juostoje užfiksuotas renginio akimirkas kitąmet ištransliuoti kelionėje aplink pasaulį, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

*

Lietuvai pagražinti draugija – 1921–1940 m. veikusi ir 1995 m. atkurta visuomeninė organizacija. Draugiją įkūrė Lietuvos šviesuoliai: kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Povilas Matulionis, teisingumo ministras ir Valstybės tarybos pirmininkas Stasys Šilingas, Eugenijus Kubilius, profesorius Tadas Ivanauskas, Liudas Vailionis ir kt.

Draugija kvietė visos Lietuvos žmones aktyviai veiklai: telkė visuomenę, ugdė patriotiškumą ir gražino kraštą, kasmet skelbė medelių sodinimo dienas, rūpinosi paukščių globa, rengė inkilų kėlimo į medžius išvykas, rūpinosi gamtos ir paminklų apsauga, miestelių aikščių ir sodų, mokyklų darželių, kapinių priežiūra. Didžiulį darbą draugija atliko statant paminklus Vytautui Didžiajam ir iškilmingai keliaujant po kraštą jo paveikslui. Draugijos rūpesčiu ir iš surinktų aukų buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje, daktaro Jono Basanavičiaus parkas Kaune.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. draugija uždaryta. Atkurta 1995 m., draugija šiuo metu vienija per 4 tūkst. narių daugiau negu 60 skyrių ir iki šiol dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymo bei kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinio švietimo, gamtos ir kultūros paminklų apsaugos. Organizacija toliau intensyviai dirba, stengdamasi užgydyti patirtas tautos kultūrinio paveldo žaizdas: steigiami draugijos skyriai rajonuose ir kaimuose, organizuojamos konferencijos, seminarai, suvažiavimai, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, šventės istorinėms datoms atminti, Žemės dienos minėjimai, paukščių sutikimo šventės.

• Rašyti komentarą (1)