|
|
|
Papuošalai iš sugaudytų Jūratės ašarų
Kretingiškės 39-erių gintaro meistrės Sandros Bričkuvienės rankose tradicinis lietuviškas gintaras suskamba ypač moteriškai: karolių, vėrinių, auskarų išlakiomis formomis, šiltų spalvų derme ir neįtikėtai surastu deimantiniu šio jūros akmens švytėjimu. Dabar gintaras – prabanga S. Bričkuvienė, gintaro papuošalus kurianti jau dvidešimt metų – nuo tada, kai juokavo, vaikščiodama pajūry, netikėtai sutiko gintaro perlus berenkantį Neptūną – savo būsimąjį vyrą Rimą. „Atsiradau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nuo tada gintaras įtraukė mane, tai tapo mano pomėgiu ir mūsų šeimos duona kasdienine. Ir šiandieną abudu dirbam ranka rankon – vyras šlifuoja, gludina gintaro gabalus, man palikdamas su jais kalbėtis meniškai“, – atviravo gintaro meistrė. Ne išsyk, ji tikino, suradusi savąjį stilių. „Tada žaliavos buvo pilna, maišais gintarą gabendavo iš Kaliningrado. Patys lietuviai gintaro neįvertino, laikė jį močiučių papuošalu. Kai buvo galimybė įsigyti ir žaliavos, ir papuošalų, – nepirko, nors gintaro papuošalus itin įvertino europiečiai, ypač – vokiečiai. Dabar mums jie tapę tikra prabanga.“ Pašnekovės žodžiais, Kaliningrado kasyklos dėl politinės situacijos jau „užsirišę“, ir gintaro žaliavą jie perką vien iš gaudytojų – tarsi sudaužytas pilies liekanas ar Jūratės ašaras, audrų metamas į krantą. „Po Nepriklausomybės lietuvių meistrai, orientuodamiesi į Europos pirkėją, labai išvystė papuošalų dizainą, – kiekvienas meistras susikūrė savąjį stilių. Kiekvienas turi ir savo realizavimo erdvę. Vokiečiai labiausiai vertina natūralių spalvų tamsų, lietuviai ir skandinavai – baltą, kazachai – raudono rubino atspalvio gintarą“, – kalbėjo tautodailininkės statuso siekianti S. Bričkuvienė, savo papuošalus realizuojanti užsienio šalių dizaino salonuose. O su jų savininkais, ji sakė, kontaktus užmezga dalyvaudama tarptautinėse mugėse.
Bręsta ir švyti kaip deimantas Gintaro papuošalų kūrėja neslėpė, jog neatvėrus gintaro gabalo, be pjūvio nesimato ir jo tikrojo grožio. „Paprastas gintaro gabalas, dažnai apsinešęs, po pluta slepia savo vidinį grožį. Tik atvėrus jį, nušlifavus apnašas, galima nuspręsti, kam labiausiai jis tinka – suverti apyrankę, derinti skirtingų spalvų karolius, ar atidėti į šalį, kol atsiras panašios formos gabalas auskarams“, – tvirtino S. Bričkuvienė. Gintaras, anot kūrėjos, pats prašneka, žaidžia spalvomis, atspalviais ir formomis. Gintaras turi magišką savybę – jis traukia, šildo, o pamėgus lengvus jo papuošalus, be jų nebeapsieinama. Gintaras pulsuoja lyg būtų gyvas. Gintaras bręsta, kaip ir žmogus – einant laikui, keičiasi jo spalva – kuo papuošalas senesnis, tuo jis brandesnis, didesnė ir jo antikvarinė vertė. „Ar pastebėjote, kad mūsų močiučių karoliai ar apyrankės yra karamelinės, rusvai geltonos spalvos? Nors kažkada jie buvo šviesūs ar net balti. Tokiais jie tampa per laiką, reaguodami su oru, saule, kitais aplinkos veiksniais“, – sakė gintaro meistrė. Gintaras, tarsi deimantas, pasiduoda švytėjimui: „Apdorojant jį deimantiniu disku, gabaliukai tampa daugiabriauniai, įvairiais kampais atspindintys šviesą. Tuomet vėrinyje ar apyrankėje, laužydamas spindulius, šis saulės akmuo visiškai kitaip sušvyti“, – pastebėjo pašnekovė. Išnešioti ir subrandinti Menininkė sakė, jog jai smagu stebėti jos papuošalus besirenkančias moteris. „Pasitaiko, kad padedu išsirinkti netikėtai joms pačioms. Niekada neprimetu savos nuomonės, bet nuspėju moters charakterį, o ypač – profesiją ar pomėgius: tikslesnius mokslus baigusios moterys mėgsta labiau griežtesnių formų klasikinius papuošalus, o menininkės ar humanitarės – aptakių ir įmantresnių formų vėrinius, auskarus, pakabukus“, – sakė S. Bričkuvienė. Ji sakė nekurianti kelių vienodų papuošalų, nekurianti masiškai: „Pagaminti kičo gali kiekvienas, turintis įrankius. Tik parodyk kinui, jis per vieną naktį nukopijuos papuošalą, pagamins jų daug ir pigiai. Bet tam, kad gimtų tikras meno kūrinys, jį reikia savy išnešioti ir subrandinti, matyti ir įvertinti, išlaukti ir pritaikyti, kurti ir džiaugtis“, – tikino gintaro grožį įžvelgianti ir jį kūrybiškai atskleidžianti moteris.
|
|
