Paskutinę darbo dieną seniūnas skendo gėlėse

Aštuoniolika metų Darbėnų seniūnijai vadovavęs Edvardas Tadevušas Stalmokas antradienį dirbo paskutinę darbo dieną, o jos paskutinę valandą paskyrė atsisveikinti su seniūnijos žmonėmis, darbuotojais, Savivaldybės valdžia, kitų organizacijų ir institucijų atstovais.

Rajono vadovai (iš dešinės) Povilas Černeckis, Virginijus Domarkas, Danutė Skruibienė ir Juozas Mažeika dvi progas pažymintį Edvardą Tadevušą Stalmoką pasveikino pirmieji.

Darbėnų gimnazijos salė buvo pilnutėlė – taip gausiai žmonės susirinko pagerbti dar ir 66-ąjį gimtadienį šventusį ilgametį Darbėnų seniūną.

„Darbėnuose tokią pilną salę retai tenka matyti“, – viešai pripažino meras Juozas Mažeika, pagerbti E. T. Stalmoko atvykęs su pavaduotoja Danute Skruibiene, administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku bei jo pavaduotoju Povilu Černeckiu. „Nėra rajone daugiau tokio seniūno, kuris būtų taip arti žmogaus, kaip jis. Šiandieną seniūnams esate sektinas pavyzdys“, – dėkodamas už valstybei, Savivaldybei ir Darbėnų seniūnijai atitarnautus metus apie sukaktuvininką kalbėjo meras. Jis apgailestavo, kad jam nepavyko E. T. Stalmoką įtikinti seniūno tarnystę pratęsti. V. Domarkas paragino E. T. Stalmoką savo seniūnavimo patirtį suguldyti į knygą, kad šia patirtimi pasinaudoti galėtų visos Lietuvos seniūnai. Savivaldybės administracijos vadovas užtikrino, jog skiriant naują Darbėnų seniūnijos seniūną E. T. Stalmoko nuomonė „bus ne paskutinė“.

E. T. Stalmoką ir seniūnijos atstovus nudžiugino J. Mažeikos paskelbta žinia, kad Darbėnų seniūnija pelnė Lietuvos bendruomeniškiausios seniūnijos nominaciją, kurią įsteigė Lietuvos savivaldybių asociacijos leidinys „Savivaldybės žinios“ ir Mykolo Romerio universitetas. Į šventę atvyko Savivaldybės tarybos nariai Jūratė Sofija Laučiūtė, Povilas Turauskis, Valerijonas Kubilius. „Man teko garbė Edvardą priimti į šias atsakingas pareigas, o dabar – iš jų iš išlydėti. Keistoka, kad tokios meniškos prigimties žmogus yra geras ūkininkas ir puikus diplomatas, kuris sugebėjo sutarti su visomis valdžiomis, kai šios keitėsi, suprasti ir užjausti kiekvieną žmogų“, – sakė V. Kubilius. E. T. Stalmoko diplomatiškumu žavėjosi ir J. S. Laučiūtė. P. Turauskis prisiminė, jog pirmą kartą E. T. Stalmoką sutiko prieš 36 metus. „Buvo jaunas, truputį bailokas. Abu dirbome ūkių vadovais, jo derliai buvo geresni. Atėjo pertvarka, sukandęs dantis dalijai kam traktorių, kam padargus. Paskui dalinai žemę. Tau, Edvardai, ne vien keliai, ūkis rūpėjo, bet ir žmonės“, – kalbėjo tiesmukiškumo nestokojantis P. Turauskis.

Buvęs Šventosios girininkijos girininkas, rajono Garbės pilietis Rimantas Kviklys E. T. Stalmokui padovanojo ypatingą dovaną – 1930 metais išleistas Biržų apskrities kelių laikymo ir tvarkymo taisykles. Apie išėjimą į užtarnautą poilsį tarė: „Aš žinojau, kad taip bus, bet negalvojau, kad taip greitai.“

Sveikinti kolegos išsirikiavo rajono seniūnijų seniūnai, tarp kurių buvo ir jau nebedirbantys buvę Kartenos ir Kūlupėnų seniūnai Zita Rapalienė ir Algirdas Macius. „Dabar bus proga įkurti rajono seniūnų veteranų klubą. Pats būsi pirmininkas ir trečiasis narys“, – nauja veikla E. T. Stalmoką gundė A. Macius.

Pliūpsnį jaunatviško džiugesio darbą baigiančiam seniūnui dovanojo gimnazistai.

Gėlėmis, dovanomis, šiltais žodžiais jubiliatą apipylė seniūnijos seniūnaičiai, bendruomenių, kultūros darbuotojai, priešgaisrinės tarnybos atstovai, kaimynai iš S. Įpilties, kurie džiaugėsi, kad Edvardas sugrįžta pas juos, Darbėnų gimnazijos, Grūšlaukės pagrindinės mokyklos pedagogai. „Mokėmės iš jūsų diplomatijos: sugebėdavote iš bet kokios situacijos rasti tokią išeitį, kad ir vilkas sotus būtų ir ėriukas liktų sveikas. Būkite ir ateityje mūsų bendruomenę vienijančiu švyturiu“, – teigė ir linkėjo Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė.

Su kolegomis į iškilmę Darbėnuose atvykęs rajono policijos komisaras Arūnas Merkelis už nuoširdų bendradarbiavimą su policija E. T. Stalmokui įteikė padėką ir rėmus paveikslui linkėdami, kad juose atsirastų Edvardo nutapytas paveikslas.

„Tebūnie Edvardo gerosios savybės kaip veidrodžio atspindys mums visiems“, – linkėjo Darbėnų parapijos klebonas Vygintas Gudeliūnas, tarstelėjęs, jog Edvardą dar trumpai jam teteko pažinti. Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas Vidmantas Gricius padėkojo E. T. Stalmokui už rūpestį Laukžemės parapija, nuoširdžią ilgametę bičiulystę.

Darbą paliekantį ir gimtadienį švenčiantį tėvą pasveikino dukra Renata su vyru ir sūnus Robertas su žmona.

Edvardą Tadevušą Stalmoką pasveikino ir jo atžalos: sūnus Robertas (antras iš kairės), su žmona ir dukra Renata su vyru.

Pagerbdami nusipelniusį kraštui vyrą susirinkusieji nepamiršo ir jo moters – žmonos Birutės, vis primindami, kad Edvardo gyvenimo pasiekimai yra nemažas ir jos nuopelnas. Įpiltiškis dainininkas Gediminas Jepšas, sukaktuvininką pasveikinęs viena daina, kitą skyrė jo žmonai Birutei. Dainomis, šokiais seniūną išlydėjo Darbėnų kapela, gimnazijos mokiniai, iš Darbėnų kilęs operos dainininkas Mindaugas Rojus.

Nors buvo atsisveikinama su valstybės tarnautoju, kitaip tariant – ir biurokratu, renginio ašis buvo tapyba: žinomo tautodailininko E. T. Stalmoko nutapyti miškingų Darbėnų apylinkių peizažai puošė gimnazijos salės sieną. Šventės nuotaiką, emocijas į ant šilko nutapytą, be taškelio juodos spalvos verpstę sudėjo gimnazijos dailės mokytoja Kristina Pocevičienė. „Juodos spalvos čia šiandieną ir nebuvo“, – patikino E. T. Stalmokas, priimdamas verpstę-gyvybės medį.

„Dvejopa nuotaika: džiugu, kad susirinkote, „dūšią“ maloniai glosto, kad buvau reikalingas, ir kažkiek liūdna“, – atsisveikindamas kalbėjo E. T. Stalmokas ir sakė, jog niekada nepamirš šitos šiltos padėkos jam šventės, žadėjo nuo šiol dažniau į rankas paimti dailininko teptuką, ko jam linkėjo daugelis.

• Rašyti komentarą (14)