|
|
|
Į kretingiškės pievą kraustosi Sosnovskio barščiai
Pievų gatvės gyventoja Marijona Jokubauskienė kaskart išėjusi į savo daržą imasi už galvos – iki tol valstybinėje žemėje palei kanalą keroję Sosnovskio barščiai ima gvieštis privačios miestietės žemės.
„Skaičiau, kad šie augalai labai pavojingi, todėl net nežinau, kaip su jais turėčiau elgtis. Iškasti ir mesti į konteinerį?“ – pečiais traukė moteris, su siaubu stebinti, kad šiemet kol kas dar nieko nedaryta ir „Kretingos komunalininko“ tvarkomoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su Pievų gatvės gyventojų sklypais, kur besistiebiantys barščių lapai jau primena mišką. Pernai barščiams subujojus, moteris pagalbos prašė vieno kaimyno – šis išpjovė dalį augalų, bet grįžo kruvinomis rankomis – taip stipriai nudegino. „Yra buvę, kad net patys komunalininkai atsisako šiuos augalus pjauti, bijodami nudegti“, – prisiminė M. Jokubauskienė. Moteris apgailestavo, kad pagalbos sulaukianti tik tuomet, kai sukelia aliarmą: „Tuomet komunalininko vyrai atvažiuoja ir išpjauna, bet kas iš to – jie ir vėl atauga. Šiuos augalus būtina purkšti chemikalais.“ Apie pensininkės bėdas išgirdęs Kretingos miesto seniūnas Antanas Juknevičius pabrėžė, kad Sosnovskio barščiams atsiradus privačiame sklype, už juos atsakingais tampa ir naikinimu privalo pasirūpinti patys sklypo šeimininkai. „Komunalininkai, kiek tai įmanoma, naikina Sosnovskio barščius, augančius valstybinėje žemėje visame rajone, – sakė seniūnas. – Šis židinys – ne išimtis. Jis mums žinomas jau seniai, barščiai jame kasmet naikinami tiek purškiant augalus specialiais chemikalais, tiek iškertant sąžalynus, tačiau kovoti su barščiu nėra paprasta – jis gajus ir greitai atsinaujina.“ Tai, kad kretingiškės kaimynystėje esantis Sosnovskio barščių židinys žinomas ir kasmet purškiamas, patvirtino ir Kretingos komunalininko direktorė Renata Surblytė: „Purškėme šią vietą ir užpraeitais, ir praeitais metais, šiemet taip pat tai darysime.“ Pagal sutartį su Kretingos rajono savivaldybe „Kretingos komunalininkas“ atlieka Kretingos miesto viešųjų erdvių priežiūros darbus, kasmet apžiūri ir pateikia Savivaldybės administracijos ekologei viešųjų vietų sąrašą, kuriose auga Sosnovskio barščiai. „Ekologė, įvertinusi šių augalų užimamą plotą, skiria lėšų chemikalams įsigyti iš Specialiosios gamtos apsaugos rėmimo programos. Šį mėnesį barščius esame suplanavę naikinti herbicidais. Jei nelis, darbus planuojame pradėti jau šiandien“, – žadėjo R. Surblytė. Pasak jos, norint sulaukti gerų rezultatų, būtina nusimatyti palankų šių augalų purškimo periodą. Mat tam, kad suveiktų chemikalai, kelias dienas būtinas ramus oras be kritulių. Barščių neverta purkšti ir kai karšta, esant aukštesnei negu 20 laipsnių temperatūrai, nes augalas puikiai prisitaikęs ir užpurkštą preparatą tiesiog nugarina nuo savęs. „Purškimas veiksmingas, kol augalai maži – iki 20–30 cm. Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po mėnesio purškimą būtina pakartoti. Tačiau herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose bei draudžiamose zonose“, – aiškino R. Surblytė. Pasak R. Surblytės, Sosnovskio barščiai naikinami ir dar dviem būdais: mechaniniu būdu – augalus nupjaunant, jiems dar nepradėjus žydėti, ir giliuoju arimu – iki 24 cm gylio. Manoma, kad tokiame gylyje sėklos jau negali sudygti. „Jei augalai jau siekia pusės metro aukštį, juos belieka tik nupjauti ir jokiu būdu neleisti sužydėti. Reiktų iškapoti ir šaknis, o tada jas sunaikinti, nes Sosnovskio barštis atželia ir iš šaknų, – sakė „Kretingos komunalininko“ direktorė. – Todėl pavasarį mes šiuos augalus išpurškiame, vėliau, vasaros pabaigoje ar rudeniop, ataugusius barščius, o tokių atsiranda, – išpjauname.“ * Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės komentaras: Sosnovskio barštis – augalas, kurio visos dalys yra pavojingos žmogaus sveikatai. Jis gali sukelti įvairias alergines reakcijas, taip pat turi fototoksinį poveikį. Tai reiškia, kad saulei šviečiant prisilietus prie augalo gali nudegti oda, iššoka pūslės, vėliau toje vietoje ilgam išlieka použdegiminė hiperpigmentacija. Žmonėms, turėjusiems kontaktą su šiais augalais ir pasijutusiems blogai, patarčiau nedelsiant kreiptis į gydytojus. * Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių invazinių barščių rūšių. Palankiomis sąlygomis šios žolės gali išaugti iki 3–5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pamatu pasiekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m. Žydi liepą–rugsėjį. Sėklas išbarsto rugpjūčio–spalio mėnesiais. Augalo gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia – musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas. Suvešėję augalai nustelbia visą kitą augaliją, be to, jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas. Būdamas svetimžemis augalas ir dėl savo neigiamų savybių Sosnovskio barštis Lietuvoje laikomas kol kas vieninteliu naikintinu visais teisėtais būdais augalu. Jau nuo 2001 m. pradžios Sosnovskio barštis yra vienintelė naikintina augalų rūšis, įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų bei grybų rūšių sąrašą. 2014 m. Lietuvos Aplinkos ministerija pradėjo organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą – renka informaciją apie jų augavietes, finansuoja naikinimo darbus.
|
|
