|
|
|
Nuo didžiųjų šalies centrų nė per žingsnį neatsiliekanti Klaipėdos universitetinė ligoninė didžiuojasi ir stipria materialine baze, leidžiančia atlikti pačias sudėtingiausias operacijas, ir aukščiausio lygio profesionalais. Ši gydymo įstaiga – daugiadisciplininė ligoninė: joje atliekamos visos operacijos, išskyrus širdies bei organų transplantaciją.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operuojami visų lokalizacijų gerybiniai ir piktybiniai augliai. Onkologinių pacientų chirurginiam gydymui ligoninėje taikomi naujausi gydymo metodai. Pacientams svarbu, jog sergant onkologinėmis ligomis šioje ligoninėje jiems taikomas visapusiškas gydymas: pradedant chirurgija, baigiant chemoterapija ir pooperaciniu stebėjimu. Šiuo aspektu Klaipėdos universitetinė ligoninė yra išskirtinė Vakarų Lietuvos regione. „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra didžiausia chirurgijos klinika visame Vakarų Lietuvos regione, turinti daugiausiai gydytojų. Dėl to galima atlikti ne tik didžiulį spektrą įvairiausių operacijų – chirurgai turi galimybę specializuotis kurioje nors vienoje srityje ir tapti tos srities geriausiais specialistais“, – ligoninės potencialu džiaugėsi doc. dr. Paulius Žeromskas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas. Jam paantrino Chirurgijos skyriaus vadovas dr. Saulius Jurevičius, savo įspūdingoje profesinėje biografijoje galintis didžiuotis atlikta kasos transplantacija. Sveikatos būklei aptarti – multidisciplininiai konsiliumai Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje kasmet gydosi daugiau negu 4 tūkst. pacientų. Per metus atliekama tiek sudėtingų pilvo organų operacijų, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir tarptautinius standartus ši klinika atitinka labai intensyviai dirbančio (high volume) universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus. „Operaciją atlikti – nesudėtinga. Kur kas svarbiau – pacientų atranka ir pasirengimas operacijai. Mūsų ligoninėje visų onkologinių pacientų sveikatos būklė aptariama multidisciplininiame konsiliume. Jame dalyvauja gydytojai chemoterapeutai onkologai, radioterapeutai onkologai, radiologai, invazyvūs radiologai, patologai, chirurginio profilio gydytojai ir kiti specialistai, kurie specializuojasi gydant vėžį. Šio konsiliumo metu nustatomas gydymo eiliškumas. Kartais tam, kad žmogus išgyventų, tradiciniai gydymo metodai jam nėra tinkami. Pavyzdžiui, 75 metų pacientas serga vėžiu ir negali valgyti, tačiau jis serga dar ir kitomis gretutinėmis ligomis. Medikai turi įvertinti visas aplinkybes ir apsispręsti, ar šalinti vėžį, ar geriau parinkti mažesnės apimties bei nerizikingą šiam pacientui operaciją, po kurios pacientas galės vėl valgyti, nors vėžys ir nebus pašalintas“, – multidisciplininio konsiliumo esmę apibūdino P. Žeromskas, kurio pastebėjimu, tokie konsiliumai, pripažįstami ir naudojami civilizuotose šalyse, onkologiniams pacientams sudaro galimybę maksimaliai išgyventi ar pasveikti. „Daugiaprofilinių ligoninių Lietuvoje nėra daug. Pavyzdžiui, pilvo chirurgija ir onkologija vienu metu taikoma tik Kaune, Vilniuje ir pas mus, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – akcentavo P. Žeromskas. Klinikoje atliekamos ir kelių organų šalinimo operacijos vienu metu – dažnai pacientą kartu operuoja įvairių specialybių gydytojų komanda. Tokias operacijų apimtis ir galimybes turi vos kelios šalies ligoninės. „Klinikoje plėtojama kelių sričių chirurgija. Minimaliai invazinės operacijos – per natūralias angas: TEO metodika – didelių tiesiosios žarnos gerybinių auglių šalinimas per išangę, endoskopinis polipų šalinimas, tulžies latakų operacijos. Viena naujovių – argono dujų koaguliacija, stabdant kraujavimą dėl radiacinio proktito, atliekant retroperitoninį kasos pūlinių drenavimą, planuojama taikyti ir funkcinę koloproktologiją“, – klinikos galimybes pristatė P. Žeromskas. Gydo sunkius susirgimus „Skrandžio vėžio atvejų mažėja, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, o skydliaukės vėžio atvejų – priešingai, per pastaruosius 10 metų padaugėjo net 8 kartus“, – vėžinių susirgimų tendencijas apibūdino Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius. Prioritetinės šio skyriaus kryptys – virškinimo ir endokrininių organų vėžio gydymas. Šiuo metu Vakarų Lietuvoje visavertis ištyrimas, gydymas ir pooperacinis stebėjimas sergant virškinimo ir endokrininių organų onkologinėmis ligomis yra galimas tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „Pacientai atvyksta ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir Kauno, Vilniaus. Tai įrodo, kad esame gerokai pažengę tiek moksliniu, tiek technologiniu požiūriu. Esame universitetinė ligoninė, tad labiausiai ir orientuojamės į sudėtingų ligų, traumų gydymą“, – skyriaus galimybėmis pasidžiaugė A. Šlepavičius. Pastaraisiais metais gerų postūmių yra gydant kepenų metastatinį ir pirminį vėžį. „Mūsų ligoninėje yra sukurta gera medikų komanda ir visa reikalinga infrastruktūra, reikalinga tokioms operacijoms. Jų metu naudojami modernūs aparatai, pavyzdžiui, ultragarsinis kepenų pjovimo aparatas. Kepenų chirurgijoje galima pašalinti didelę dalį kepenų, bet kad pacientas išgyventų, turi likti mažiausiai 20 proc. likutinio kepenų tūrio, kuris suskaičiuojamas prieš operaciją. Kai jis – per mažas, mūsų invazyvūs radiologai embolizuoja kepenų vartų kraujagysles ir tai leidžia prisiauginti reikalingą kepenų tūrį. Tiems ligoniams, kurių dėl vėžio išplitimo operuoti nebegalima, labai padeda invazyvūs radiologai. Jie embolizuoja (užkemša) vėžį maitinančias arterijas, ir toks vėžio židinys sunyksta“, – medikų pastangas pagelbėti pacientams bei patyrimą įvardino A. Šlepavičius. Jei dėl sunkių gretutinių ligų, seno amžiaus ir kitų priežasčių negalima pašalinti kepenų auglio, tai jis suardomas radiotermodestrukcijos metodu, kuris taikomas jau 11 metų. Turėtasis aparatas – japoniškas „Olympus“ – jau pakeistas į gerokai modernesnį, Pietų Korėjoje pagamintą naujos kartos aparatą. Kontroliuojant ultragarsu jis ypač tiksliai sunaikina net mažiausius kepenų auglius, nepažeisdamas sveiko kepenų audinio. Šių laikų chemoterapija ypač padeda gydyti storosios žarnos vėžio išplitimą kepenyse. Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus specialistai, taikydami multidisciplininį metodą, padeda net ir tiems ligoniams, kuriems diagnozuojamas po visą pilvą išplitęs storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio ar pirminis pilvaplėvės vėžys. Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo viena pirmųjų, pradėjusių taikyti citoredukcines operacijas su hipertermine pilvo ertmės organų chemoterapija (HIPEC), kai operacijos metu pašalinami visi vėžio pažeisti pilvo organai su pilvaplėve, o tada į pilvo ertmę specialiu aparatu suleidžiamas chemoterapinis preparatas. Tirpalas, sušildytas iki 42 laipsnių Celsijaus, cirkuliuoja pilvo ertmėje 1 val. ar ilgiau. Karštis ir chemoterapinis preparatas padeda sunaikinti visas likusias vėžines ląsteles pilvo ertmėje. „Šis metodas visiškai neišgydo nuo vėžio, bet pastebimai pagerina pacientų gyvenimo trukmę ir kokybę“, – akcentavo A. Šlepavičius.
Užbėga ligai už akių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia Branduolinės diagnostikos skyrius, kuriame sudarytos puikios galimybės diagnozuoti bei gydyti neuroendokrininius gerybinius ir piktybinius auglius, diagnozuoti prieskydinių liaukų navikus ir sėkmingai juos gydyti. „Mūsų ligoninėje daugiausiai Lietuvoje yra atliekama prieskydinių liaukų operacijų dėl pirminio, antrinio ir tretinio hiperparatiroidizmo. Ir tik mūsų vienintelėje ligoninėje Lietuvoje šios operacijos atliekamos kontroliuojant intraoperacinį prieskydinių liaukų hormoną. Tai leidžia ypač tiksliai operacijos metu diagnozuoti ir pašalinti pažeistas prieskydines liaukas“, – pranašumus vardijo A. Šlepavičius. Vis daugiau, bendraujant su ligoninėje dirbančiais genetikais, nustatoma genetinių endokrininių ir onkologinių susirgimų, kuriuos jau galima prognozuoti, numatyti, ar yra pavojus šiomis ligomis susirgti ir artimiausiems giminaičiams. Klaipėdos universitetinė ligoninė – taip pat ir didžiausias traumų gydymo centras visoje Vakarų Lietuvoje. „Patyrus daugybines traumas avarijos metu, pirma valanda – aukso vertės: jei per tą valandą pacientas atvežamas į tinkamą gydymo įstaigą, jis turi daugiausiai šansų išgyventi. Mūsų ligoninėje veikia ir neurochirurgijos skyriai, dirba traumatologai, pilvo, krūtinės chirurgai, urologai, patyrusi reanimacijos komanda. Tad daugybines traumas patyrusį ligonį pristačius į mūsų įstaigą, tikimybė jam išgyventi – maksimali“, – pabrėžė A. Šlepavičius. Pasak jo, ligoninėje dirbama pagal specialią sistemą, adaptuotą remiantis JAV patirtimi, kai vos tik pranešus, jog į ligoninę atvežamas avarijoje sužalotas pacientas, visi budintys medikai susirenka specialiame konsiliume ir, įvertinę ligonio susižalojimo pobūdžius, patvirtina tyrimo bei gydymo planą. Padeda ir nutukus Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje šiuolaikiniais metodais sprendžiamos ir nutukimo problemos. Taikomos minimaliai invazinės tiek skrandžio apjuosimo, tiek skrandžio apylankos morbidinio nutukimo gydymo operacijos. Sėkmingai įdiegtos ir plačiai taikomos minimaliai invazinės tulžies pūslės, tulžies latakų, kepenų, skrandžio, žarnų, diafragminės angos ir pilvo sienos išvaržų, antinksčių ir kasos auglių, tiesiosios žarnos iškritimo ir kitos operacijos. Taip pat sėkmingai taikomos laparoskopinės viso skrandžio pašalinimo operacijos dėl skrandžio vėžio. „Kodėl mažėja skrandžio vėžio atvejų? Kadangi tokios tendencijos stebimos visame civilizuotame pasaulyje – galima daryti prielaidas, kad tai lemia gerėjanti maisto kokybė“, – svarstė medikas. Per metus jo vadovaujamame skyriuje atliekama daugiau negu 1,2 tūkst. operacijų, kurioms taikoma pilna anestezija. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir kitų Lietuvos apskričių gyventojai – per metus daugiau kaip 46 tūkst. pacientų.
|
|
