|
|
|
Šiferis – šunkeliais į pamiškes
Komunalininkai kaskart po nakties prie miesto konteinerių suranda suvežtų asbestinio šiferio lakštų, – jų, beje, pilnos pamiškės ar miško takai, tapę statybinio laužo sąvartynais. Situacija šiandieną tokia, kad kretingiškiai neturi kur dėti nereikalingo šiferio, nes komunalininkai pavojingų atliekų nepriima. O gamtą tausojantiems piliečiams tenka pakloti nemažus pinigus už jo utilizavimą. Už 20 lakštų – 50 eurų Kretingiškis Simas redakcijai pasakojo savo sodyboje surinkęs nuo seno užsilikusius šiferio lakštus – jų buvę apie 20. „Prikroviau pusę automobilinės priekabos. Kai susisiekiau su komunalininkais, pasakė, kad Kretingoje jų nepriima ir teks vežti į Klaipėdą. Nuvežus šiferį į pavojingų atliekų utilizavimo įmonę „Žalvaris“, pasvėrė – buvo 270 kg, ir už tą kiekį teko pakloti 50 eurų, – pasakojo skaitytojas. – Plėšia šitokius pinigus. O jei tektų nuvežti visą keičiamo stogo šiferį, esu įsitikinęs, tektų mokėti kelis šimtus eurų.“ Vyras mano, jog dėl nelanksčios Kretingos komunalininkų politikos pilnos pakelės ir yra užverstos pavojingomis šiferio duženomis: „Argi žmogus pats turi galvoti, kur padėti pavojingas atliekas? Ligi šiol visą laiką leido kloti stogus asbestiniu šiferiu, nors pasaulis jo jau seniai nebenaudojo, o dabar atsakingų nėra – dėk, kur nori.“ Jis tęsė mintį: „Matau, kaip kretingiškiai masiškai keičia stogus, – nemanau, kad visi gauna lėšų iš tų europinių programų. Visgi įdomu, kur jie deda senąją dangą. Aplinkosaugininkai galėtų tuo pasidomėti, kol vyksta darbas ant stogo, o ne tada, kai šiferis jau guli pamiškėj ir pavojingos medžiagos patenka į gruntinius vandenis, plaučius ir nuodija žmones.“ Į Ankštakius negalima Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė Renata Surblytė paaiškino, jog pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles pavojingų atliekų, tarp jų – ir šiferio, tvarkymas nėra įskaičiuotas į gyventojų mokamą Vietinės rinkliavos mokestį, todėl komunalininkai jo ir nerenka. „Asbesto turinčioms atliekoms sandėliuoti yra išduodamas specialus leidimas, – jo negalima sandėliuoti išvien su statybinėmis ar kitokiomis atliekomis“, – pabrėžė vadovė. Paklausta, kodėl šiferio nepriima sandėliuoti į Ankštakių sąvartyną, R. Surblytė atsakė: „Pagal 2008 m. Ankštakių sąvartyno rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta teritorija šiferiui rinkti ir saugoti, – tada šių atliekų tvarkymas dar nebuvo taip griežtai reglamentuotas, kaip yra dabar. Šiferiui sandėliuoti yra reikalingi specialūs konteineriai, o pagal ES reikalavimus šiandieną neįmanoma gauti leidimo tokiems konteineriams pastatyti“. Šiferis – savivaldybių rūpestis Tačiau pilietiškai nusiteikęs skaitytojas Simas tvirtino nenuleidęs rankų – jis skambinęs į Aplinkos ministeriją, ir jam buvo atsakyta, jog pavojingomis atliekomis privalo pasirūpinti būtent Savivaldybė. Aplinkos ministerijos Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis „Pajūrio naujienas“ patikino, jog kiekviena šalies savivaldybė privalo pasirūpinti, kad iš gyventojų būtų surinktos ne vien smulkiosios, bet ir stambių gabaritų atliekos – baldai, buitinė technika, padangos, o taip pat – ir šiferis. Antraip problema nebus išspręsta, žmonės ir toliau šiferį mėtys, kur pakliuvę. „Tai – savivaldybių prievolė, bet yra jos nevykdančių, tarp kurių – ir Kretingos. Yra savivaldybių, tarkim, Palangoje, kur komunalininkai puikiai susitvarko: iš gyventojų patys surenka pavojingas atliekas ir išveža utilizuoti. Savivaldybės pačios nustato ir limitus, kokį kiekį šiferio – 250–300 kg ar daugiau – iš gyventojų priima nemokamai. Klaipėdos regione šiandieną veikia kelios pavojingas atliekas utilizuojančios įmonės, kurios turi nusistačiusios komercinius savo paslaugos tarifus, beje, nepigius. Todėl visuomenei reikėtų labiau atakuoti KRATC, kad jo vadovybė kuo greičiau pasirūpintų baigti įrengti sekciją pavojingoms atliekoms tvarkyti“, – patikino A. Naktinis. Palangiškiai sandėliuoja aikštelėje „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaipgi padangų, šiferio bei kitų atliekų problemą sprendžia kaimyninė Palanga: galgi kurorte ji nėra tokia aktuali, kaip mūsų Savivaldybėje? „Problema visur ta pati, mums ypač aktuali Šventojoje. Mes kasdien išvažiuojame nedideliu – iki 3 t talpos – sunkvežimiu į gatves ir surenkame visą sukrautą šlamštą: baldus, šaldytuvus, padangas. Randame aibes sukrautų šiferio lakštų“, – tvirtino Palangos komunalinio ūkio vadovas Konstantinas Skierus. Tačiau jis tvirtino, jog ir padangas, ir šiferį palangiškiai sandėliuoja komunalinio ūkio teritorijoje, – šiferį sukrauna į du didelius konteinerius. „Kai šiferio susikaupia 18 tonų, – įprastai toks kiekis susikaupia per 8 mėn., tada vežame utilizuoti. Pristatant dideliais kiekiais, ši paslauga kainuoja 3-kart pigiau – apie 100 eurų už 1 t – negu pristatant nedideliais kiekiais privačiai. O padangų kasmet surenkame 80–100 t, utilizuoti jas išvežame metų pabaigoje, – 1 t kainuoja 90 eurų. Lėšų utilizavimui skiria Palangos miesto savivaldybė“, – teigė K. Skierus. Palangos komunalinio ūkio vadovas neslėpė, jog įstatymiškai šitaip sandėliuoti šiferio negalima: „Palangos gamtosaugininkai yra triskart griežtesni, negu Kretingoje ar kitur. Tačiau jie mato, kad ši problema valstybėje nėra išspręsta, ir šitaip saugoti šiferį geriau, negu leisti išmėtyti bei teršti aplinką.“ K. Skierus, būdamas Kretingos rajono tarybos nariu, įsitikinęs, jog reikėtų lanksčiau dirbti ir kretingiškiams: „Kiekviena savivaldybė turi gamtosauginį fondą, lėšų pavojingoms atliekoms tvarkyti skiria ir Aplinkos ministerija.“ * Asbestas – pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. Statyboje nemažai kompozicinių statybinių medžiagų būdavo sutvirtinamos įdedant armuojantį priedą asbestą. Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. 1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta.
|
|
