Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apie Žemaitę: rašytoją, visuomenininkę, feministę

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas
  • 2015-05-05

Pradėjusi kurti tik po gyvenimo pusiaujo, supratusi moters laisvės galią, užmigdavusi su „Faustu“ ir „Hamletu“ – respublikinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje Salantuose Žemaitės asmenybę ir kūrybą šiuolaikiniuose kontekstuose įvairiais rakursais nagrinėjo mokiniai, mokytojai ir docentai.

Pasak Salantų gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Linos Vaitkuvienės, 170-osioms rašytojos gimtadienio metinėms skirtas renginys kvietė ne tik iš naujo atrasti Žemaitę, bet ir pažinti su šiuo slapyvardžiu gyvenusią Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę, o tuo pačiu – ir kraštą, kuris ją išaugino.

Salantų gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto organizuotos konferencijos „Žemaitę prisiminus“ dalyviai aplankė ir Žemaitės muziejų.

Sužibo jaunieji lituanistai

Tai, kad pranešimus konferencijoje skaitė ne tik Žemaitijos ugdymo įstaigų – Mosėdžio, Vydmantų, Salantų, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės bei Plungės „Saulės“ gimnazijų – moksleiviai ir mokytojai, bet ir Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė bei Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros doc. dr. Lina Murinienė, leido dalyviams mokytis ir vertinti vieniems kitus.

„Universiteto atstovų pranešimai gimnazistams buvo vertingos pamokos“, – sakė L. Vaitkuvienė. – Tačiau komplimentų sulaukė ir jauniausi dalyviai – docentės mokinius gyrė už paruoštos medžiagos gilumą.“

Kretingos rajono jaunimui konferencijoje atstovavo Gabija Lubytė, Rugilė Klimaitė ir Martyna Ubartaitė iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bei Salantų gimnazijos auklėtinės Ieva Vyšniauskaitė ir Simona Bėrontaitė.

Pasak L. Vaitkuvienės, natūralu, kad vienai žymiausių lietuvių rašytojų skirta konferencija sudomino itin gabius Žemaitijos moksleivius, kuriuos jų mokytojai jau dabar vadina jaunaisiais lituanistais, stengiasi puoselėti jų gabumus.

„Be abejonės, iš šių vaikų ateityje galime tikėtis profesionalių lituanistų“, – prognozavo L. Vaitkuvienė.

Surengti konferenciją talkino Salantų gimnazijos Lietuvių kalbos metodinė grupė: lietuvių kalbos mokytojos Aina Stonkuvienė, Adelė Žeimytė, Irena Jasienė, Jolanta Rapalienė.

Moteris, gynusi moteris

Daugiau negu pusantro šimto apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų parašiusi Žemaitė turėjo ir kitų ryškių amplua – sukilėlių rėmėja, lietuvių nacionalinio judėjimo narė, moterų suvažiavimų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė. Konferencijoje lituanistai nagrinėjo Žemaitės gyvenimą ir kūrybą, pristatydami skirtingus požiūrio taškus. Vienas ryškesnių – feministės, gynusios lygias moterų teises, įvaizdis. „Žemaitė akcentavo, kad moteris turi būti laisva, nepriklausoma ir išsilavinusi. Šis jos manifestas aktualus ir šiandienos merginoms. Mokiniai savo pranešimais tarsi siuntė žinutę jaunai šiandienos moteriai, kuriai taip dažnai peršama nuostata, jog laimingam gyvenimui pakanka grožio ir turtingo vyro“, – kalbėjo L. Vaitkuvienė. Anot jos, aktualumas dabarčiai, šviežias žvilgsnis į daugiau negu šimtmečiu nutolusius laikus atsispindėjo visuose konferencijos pranešimuose.

„Atrodo, kuo ta Žemaitė gali sužavėti? Gal tuo, kad rašyti pradėjo kone 50 metų? Jos pavyzdys tik įrodo, kad žmogui amžius nesvarbu, kad bet kada galima kelti sau naujus tikslus, keisti veiklą ir gyvenimo būdą“, – įkvepiančią rašytojos stiprybę akcentavo viena konferencijos organizatorių.

Nuo tarmės iki skonio

Akademinė bendruomenė konferencijoje aptarė ir iššūkius, su kuriais susiduria žemaičių tarmė. Anot konferencijos partnerių – Lietuvos edukologijos universiteto docenčių, išlaikyti žemaitiškumą visose gyvenimo srityse – pradedant žodžiu, baigiant kasdieniu stalu, – gyvybiškai svarbu.

„Tarmė yra mūsų identitetas. Prarasi savo tarmę, prarasi dalį savęs“, – įsitikinusi L. Murinienė.

Salantiškiai pasidžiaugė, kad šiam kraštui, bent kol kas, prarasti savo esmę negresia.

„Esame tarsi žemaitiškos tarmės oazė, visi čia tik taip ir šnekame. Kol kažkas gėdijasi žemaičių tarmės, mums ji labai graži, turime ja didžiuotis ir būti savimi“, – sakė L. Vaitkuvienė.

Pagyras žemaičių tarmei vainikavo senovinių, Žemaitės laikų žemaitiškų valgių pristatymas ir degustavimas. Svečiai skanavo salantiškės šeimininkės Rasos Piluckienės kastinio, spirginės, cibulynės, salantiškių vadinamos sriubalyne, ragavo giros.

Pasistiprinę Žemaitę su gimtadieniu sveikino jos gimtojoje Bukantėje – glaudžiai su Salantų gimnazija bendradarbiaujančiame Žemaitės muziejuje Godelių kaime, kurį aplankė konferencijos delegacija.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas