Pasauliui grąžinantys ekologinę skolą

Penkių Kretingos rajono švietimo įstaigų – Grūšlaukės pagrindinės, Kretingos technologijos ir verslo mokyklų bei Jurgio Pabrėžos universitetinės, Salantų ir Darbėnų gimnazijų – mokinių, suvažiavusių į Grūšlaukėje surengtą konferenciją „Gamtotyra, aplinkosauga – žingsnis darnaus visuomenės vystymosi link“, dėmesį prikaustė įtaigūs mokslininkų pranešimai bei praktinės užduotys.

Konferencijos dalyviai – grūšlaukiškiai bei svečiai.

Nuo ledynmečio klimato – iki brakonierių įrankių

„Gyvename supami gamtos, esame jos dalis, todėl ir mūsų mokykla dirba ta kryptimi: skatiname gamtosauginę veiklą – mūsų vaikai atlieka gamtotyros darbus, bendradarbiaujame su miškininkais. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos surengti mokslinę-praktinę konferenciją, kad mokiniai daugiau sužinotų apie Lietuvos gamtinę įvairovę, problemas, aplinkosaugines tendencijas“, – teigė konferencijos iniciatorės Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorė Petronėlė Jocienė bei pedagogė Dalia Bružienė.

Anot P. Jocienės, į konferenciją pakviestų mokslininkų – Lino Daugnoros, profesoriaus iš Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, KU Jūros mokslų ir technologijų centro atstovo Andriaus Šiaulio, Lietuvos miškų instituto Miškotyros ir medžioklėtyros doktoranto Karolio Šežiko, Lietuvos jūrų muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus –pranešimai buvo vaizdingai pritaikyti mokinių auditorijai.

„Mokiniai uždavė klausimų ir diskutavo, – itin didelį susidomėjimą sukėlė K. Šežikas, atsivežęs brakonieriavimo įrankius: juos demonstravo, pasakodamas apie brakonierių daromą žalą žuvims bei miško žvėrims“, – akcentavo P. Jocienė.

L. Daugnora savo pasakojimu nuvedė į pajūrio krašto istoriją poledynmečiu, supažindino, koks buvo klimatas tuomet, kaip jis kito, keisdamas ir regiono gyvūniją bei augmeniją. A. Šiaulys pasakojo apie rifus, kaip organizmai susiję tarpusavio mitybos sistemoje. S. Karalius supažindino su jūrų gyvūnais, žuvimis, koralais, papasakojo apie delfinų gyvenimą.

Terpė, brandinanti būsimus mokslininkus

Anot P. Jocienės, pranešimus skaitė ir praktines užduotis – apie „Coca-colos“ naudą ir žalą, vandens tausojimą, vilnos dažymą ekologiškomis medžiagomis, gamtinius elektros srovės šaltinius – atliko ir visų 5 mokyklų mokiniai.

O svečiai – Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos moksleiviai – pristatė meninę programą apie sveiką gyvenimo būdą.

Visuomenės sveikatos biuro specialistės papasakojo apie aplinkoje tykančias ligas ir demonstravo, kaip testuojamas fizinis žmogaus pajėgumas.

Užsiėmimai vyko ir natūralioje gamtoje. Salantų regioninio parko vyriausioji ekologė Dovilė Barčkutė vedė gyvąją pamoką – mokiniams buvo surengta išvyka į Šilpelkę Salantų regioniniame parke, kur ji rodė ir pasakojo apie konkrečius augalus, biologinę vietovės įvairovę.

„Konferencija darsyk užtvirtino, kad šiandienos visuomenė sunaudoja daugiau gamtinių išteklių, negu gamta gali duoti. Esame tapę tikrais vartotojais. Todėl grūšlaukiškių siekis – grąžinti ekologinę skolą gamtai ir pasauliui. Ir to mes siekiame konkrečiu darbu – mokiniai išvien su girininku Ignu Kripu, vadovaujami mokytojos D. Bružienės, užsodino 1,2 ha miško – apie 1,5 tūkst. medelių“, – rezultatais pasidžiaugė P. Jocienė.

O lektoriai, anot jos, buvo nustebinti mokinių dėmesio gamtosaugos problemoms, jų smalsumu ir rūpesčiu gamtai. „Profesorius L.Daugnora pabrėžė, jog būtent iš tokių mokinių galima tikėtis būsimų mokslininkų“, – tvirtino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (0)