Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sporto kompleksą statys stadione

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje
  • 2015-05-01

Vakar įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš 23 jame dalyvavusių tarybos narių 18 balsavo už tai, kad sporto kompleksas būtų statomas Kretingos miesto stadione, jį pasukus išilgai Savanorių gatvės. Keturi tarybos nariai susilaikė. Vienintelis Konstantinas Skierus balsavo prieš, pareiškęs, jog visi pateikti argumentai, kad ši vieta kompleksui yra tinkamesnė negu Savanorių gatvėje vandens bokšto link, jo neįtikino.

Ar bus pinigų statybai užbaigti – nežino

Meras Juozas Mažeika padėkojo jaunųjų futbolininkų tėveliams ir treneriams, kad privertė „rimčiau, iš visų pusių peržiūrėti“ komplekso statybos vietą ir ją iš dalies pakeisti. Pasirodo, idėja pasukti komplekso pastatą kilo ne Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Juliui Kvedarui, kaip rašėme, o pačiam merui, pasikuklinusiam tą užakcentuoti. Per 1 tūkst. protesto parašų surinkę visuomenės atstovai tikslą pasiekė – pasukus kompleksą į kitą stadiono vietą, futbolo treniruočių aikštė nenukentės. J. Mažeika patikino, jog dabartinę 75 m ilgio ir 45 m pločio aikštę dar bus galima padidinti, – tam į ilgį yra per 130 metrų.

J. Mažeika pripažino, jog visuomenė privertė Savivaldybės valdžią pasamdyti žemės matininkus, kurie išmatavo kompleksui stadione naujai parinktą sklypą. Buvo pakviesti ir komplekso projektuotojai, kurie, mero tvirtinimu, komplekso projektą koreguos nemokamai.

J. Mažeika dar kartą atmetė galimybę sporto kompleksą statyti 3,99 ha teritorijoje, Savanorių gatvėje vandens bokšto link. „Ten nėra jokios pilnavertės infrastruktūros kompleksui statyti“, – teigė meras, priminęs, jog Kretingoje apsilankę futbolo federacijų vadovai J. Kvedaras ir R. Jonaitis taip pat ragino kompleksą statyti dabartiniame miesto stadione ir taip išsaugoti bei plėtoti čia turimą sporto infrastruktūrą. Pasuktam komplekso statybos stadione variantui pritarė ir futbolo treneris Gediminas Petrauskas, sporto rėmėjas, verslininkas Edmundas Bružys. „Žiūrint į infrastruktūrą, viskas turi būti vienoje vietoje – ir stadionas, ir sporto kompleksas“, – sakė jis.

Sporto kompleksui neabejingi visuomenės atstovai vakar irgi dalyvavo posėdyje. Jų atstovė Vaida Jakumienė patvirtino, jog statinio pasukimas tenkina futbolo bendruomenę, kadangi treniruočių aikštė bus išsaugota. „Problema dėl automobilių parkavimo išlieka, taip pat ir dėl statybos finansavimo, – pažymėjo ji ir perspėjo tarybos politikus. – Turbūt suprantate, kad kretingiškiai antros bibliotekos statybos jums neatleis.“ V. Jakumienė buvo pasipiktinusi dėl Savivaldybės valdžios skleidžiamų kalbų, kad dalis pasirašiusiųjų protestą nežinojo, už ką pasirašo.

Pasirašiusiųjų vardu ji pareikalavo, kad sporto komplekso statyba būtų viešinama, apie statybos reikalus rajono spaudoje skelbiant bent vieną kartą per ketvirtį. „Kiek žinau, tam Savivaldybėje ir darbuotoją turite“, – pastebėjo V. Jakumienė. „Dėl viešinimo nematau jokių problemų. Bet kokio statyti planuojamo objekto visos procedūros yra viešinamos ir reikia laiku reaguoti“, – pamokė meras. Dėl sporto komplekso statybos sukilusiems visuomenės atstovams J. Mažeika priminė, jog šiai kadencijai meru yra išrinktas tiesiogiai: „Aš turiu daugiau negu 1 tūkst. rinkėjų pasitikėjimą ir negalvokite, kad Kretingos visuomenėje esate lemiamiausias balsas.“

Už rūpinimąsi sporto komplekso statyba tėvams padėkojusi Seimo narė Jolita Vaickienė J. Mažeikai paprieštaravo teigdama, jog tūkstantis parašų Kretingoje dėl sporto komplekso statybos yra labai daug. Išreiškusi viltį, kad su komplekso statybos vieta susijusios problemos bus išspręstos, seimūnė teigė, jog ne mažesnis rūpestis yra kaip ir iš kur gauti pinigų kompleksui statyti. „Šiandieną yra tik vienas finansavimo šaltinis – VIP (Valstybės investicijų programa, – aut. past.)“, – pripažino meras. Valerijonas Kubilius siūlė bandyti įtikinti Vyriausybę, kad komplekso pastatymui leistų Savivaldybei paimti paskolą. „Pradėjęs veikti kompleksas gal nors kiek uždirbtų kreditui grąžinti“, – svarstė politikas. „Mes planuojame daryti žygius, kad mums būtų leista paimti kreditą“, – tarstelėjo meras. Tačiau J. Vaickienė pareiškė, jog kol Savivaldybė bus išnaudojusi skolinimosi limitą, tol jokios paskolos statybai nematyti. „Čia yra įstatymo norma, kurios dėl vienos Kretingos savivaldybės nekeis. Pirmiau reikia susitvarkyti įsiskolinimo rodiklius“, – kalbėjo ji. J. Vaickienė pačiai idėjai statyti kompleksą iš skolintų lėšų taip pat pritarė. „Reikėtų sutarti su Vyriausybe, kad pastatome paėmę paskolą, kurią grąžiname gaudami lėšas iš VIP“, – svarstė ji. Meras užsiminė, jog ieško komplekso statybai ir privačių investuotojų, tačiau kol nesą konkrečių susitarimų su jais, viešinti apie tai nenorėjo.

Klausimais apibėrė komunalininkų vadovę

Už 2014 metų veiklą Kretingos rajono savivaldybės įmonių vadovai vakar atsiskaitė naujai Savivaldybės tarybai, kuri daugumą ataskaitų patvirtino vienbalsiai ir nesvarsčiusi. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė vienintelė ilgiau užsibuvo posėdžių salės tribūnoje.

V. Ročys pirmas pareiškė, jog rajono žmonės neturi kur padėti seną šiferį, padangas. Ne daugiau kaip 5 padangas per metus iš privataus asmens priima Ankštakių sąvartyne, tačiau jas būtinai turi atvežti nuosavu automobiliu. Ką daryti, jei turi 10 padangų? Šiferio nepriima nei sąvartynas, nei „Kretingos komunalininkas“. V. Ročio teigimu, esant tokiai situacijai dalis gyventojų padangomis, šiferiu atsikrato pakelėse, pamiškėse. Padangų krūvos auga prie bendrų šiukšlių konteinerių. Tarybos narys Vytautas Lukauskas pridūrė, jog kur papuolė išmestas padangas, šiferį galiausiai surenka seniūnijų suorganizuoti žmonės, o jas išveža tas pats „Kretingos komunalininkas“. „Tik du kartus tą patį darbą dirba“, – teigė politikas.

R. Surblytė patvirtino, jog šiferio atliekų „Kretingos komunalininkas“ neberenka, kadangi ši paslauga nėra įtraukta į atliekų tvarkymo kainą. „Pačių atliekų (šiferio, – aut. past.) turėtojų reikalas, kaip jas sutvarkyti. Jas priima įmonė „Žalvaris“, – sakė ji. Tarybos narys Konstantinas Skierus, vadovaujantis Palangos komunalinio ūkio įmonei, buvo įsitikinęs, jog „Kretingos komunalininkas“ turi priimti naudotą šiferį, ir kad kitos išeities nėra. „Šiferį turėtų suvežti į „Kretingos komunalininko“ teritoriją. Jo surinkus 18 tonų viena įmonė išveža 3 kartus pigiau negu „Žalvaris“, – teigė jis.

Tarybos narys Dangiras Samalius priekaištavo, kad įmonė per mažai skatina rūšiuoti atliekas, kad nėra atliekų rūšiavimo aikštelių kaimuose. R. Surblytė tikino, jog šis procesas vyksta. „Daug išdalinta rūšiavimo konteinerių. Per kelerius metus jais turėtume visą rajoną „uždengti“, – teigė direktorė.

R. Surblytė turėjo aiškintis dėl įmonę palikusių darbuotojų. „Išėjo daug gerų specialistų, kodėl?“ – klausė tarybos narys Alvydas Jonaitis. R. Surblytė pareiškė, jog įvardinti jų išėjimo priežastis būtų neetiška. Pažymėjusi, jog darbuotojai iš darbo įmonėje išėjo šalims susitarus, visgi nurodė ir priežastis: pavaduotojui buvęs per didelis darbo krūvis, skyriaus vadybininkas atsisakė atlikti pavestas užduotis, pareiškęs, jog jam tai nepriklauso.

Steponas Baltuonis pasiūlė R. Surblytei keisti įmonės struktūrą, kuri, anot jo, yra pasenusi. Alvydui Jonaičiui suabejojus dėl Kretingos medžių tinkamo kirtimo, genėjimo, mero paragintas miesto seniūnas S. Juknevičius užtikrino, jog medžiai buvo kertami, genimi pagal gamtos mokslų daktaro laipsnį turinčio specialisto parengtą projektą. S. Juknevičius pažymėjo, jog kitąmet planuoja imtis Pastauninko parko medžių retinimo, genėjimo. K. Skierus patikino, jog šie darbai pavasarį mieste buvo atlikti profesionaliai. „Tik per ilgai laikė nupjovimo atliekas, tai ir piktino žmones“, – sakė jis. Tarybos nariai Vaidas Kuprelis, Vilius Adomaitis siūlė peržiūrėti rinkliavos už atliekų tvarkymą gyventojams nustatymą. Politikai įsitikinę, jog sodininkų bendrijose nuolat negyvenantys sodininkai moka nepagrįstai daug ir siūlė šią neteisybę kuo greičiau ištaisyti. Rinkliavos dydžius nustato taryba, tačiau atleisti sodininkus nuo šio mokesčio visiškai neleidžia Aplinkos ministerija, tą patvirtino ir J. Vaickienė.

Žmonės neturi kur dėti ir putoplasto atliekų. Kaip teigė tarybos narys Antanas Puodys, tokių atliekų daug susikaupia perkant buitinius prietaisus, putoplastas būna jų pakuotėse. R. Surblytė patarė presuoti šias atliekas ir dėti prie plastiko konteinerių. „Šias atliekas perdirba vienintelė šalyje gamykla ir jų perdirbimas yra labai brangus“, – tikino įmonės vadovė. A. Jonaitis užginčijo, kad šias atliekas perdirba ne viena įmonė, o arčiausiai tokia yra Rietave.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas