|
|
|
Žabos potvyniais grasinančią Miniją
Į rengiamą šalies potvynių rizikos valdymo planą Kretingos rajone patenka Minijos upė, todėl trijose vietose – pačiame Kartenos miestelyje bei Žalgirio seniūnijos Kumponų kaime, ties „Rasos“ sodininkų bendrija – yra numatytos priemonės jos krantų apsaugai.
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės teigimu, Savivaldybė jau yra parengusi erozijos pažeisto Minijos kranto, ties „Rasos“ sodininkų bendrija, techninį projektą, todėl ši vieta išsyk buvo įtraukta į bendrą šalies rizikingiausių vietų žemėlapį. „O įduboje įsikūrusi Kartena gana dažnai kenčia per liūtis tiek vasarą, tiek pavasarinių polaidžių metu, todėl aplinkosaugos specialistai numatė miestelyje dviejose vietose tvirtinti jos krantus. Plungės gatvėje, kur upė priartėja prie gretutinio kelio ir grasina jį užlieti, ketinama paaukštinti pylimą su keliu, o nuo pagrindinio kelio, susijungiančio su Minijos ir Laukų gatvėmis, bus įrengtas naujas apsauginis pylimas“, – teigė R. Beniušienė. Šios inžinerinės apsaugos nuo potvynių priemonės bus pradėtos įgyvendinti, Aplinkos ministerijai šiemet gruodį pabaigus rengti bendrą Lietuvos potvynių rizikos valdymų plano, apimančio šalies teritoriją Nemuno–Lielupės–Ventos–Dauguvos upių baseino ribose, projektą. R. Beniušienė sakė, jog kasmet yra apsvarstoma strategija dėl galimų ekstremalių situacijų Kretingos rajone ir pasirengimo potvyniams: perspėjami gyventojai, budi ugniagesių komandos su specialia evakuacijai pritaikyta įranga. „Seniūnijos turi sąrašus rizikingiausių prie pat Minijos įsikūrusių sodybų šeimininkų sąrašus, tačiau dažniausia šie žmonės yra susitaikę su tokiu gyvenimu, ir savo namų iš anksto nepalieka“, – pastebėjo specialistė. Akmena nepakliūva į didelę riziką keliančių upių sąrašą. Pastebėta, kad ir Minija labiausiai ištvinsta lietinguoju vasaros periodu. Paskutinįkart didžiausi potvyniai Kretingos rajone užfiksuoti 2005-ųjų ir 2007-ųjų vasarą. O 2007-ųjų pavasarį per ledonešį nuo medžių užsikimšęs Alantas Kartenoje užtvindė miestelį, tačiau pašalinus medžius, vanduo nuslūgo. „Stichinis vandens pakilimo lygis yra matuojamas 2 Kretingos rajono vietose: Minijos – prie Kartenos tilto, o Akmenos – ties Bajorais. „Vandens grėsmės lygis nustatomas pagal kriterijus: jeigu Akmenoje vanduo viršija 4,2 m, o Minijoje – 5,2 m, jau yra fiksuojama kritinė riba“, – akcentavo R. Beniušienė. * Aplinkos apsaugos agentūros Vandens išteklių ir normatyvų skyriaus vyriausiosios specialistės Tatjanos Zabulienės komentaras: – Pagal ES aplinkos apsaugos direktyvas yra numatyta potvynių rizika: jeigu potvynis kyla sykį per tūkstantmetį – jo tikimybė labai maža, jei sykį per 10 m. – vidutinė, o jei sykį per 1 metus – labai didelė. Mūsų šalyje yra labai didelės rizikos zonų, – labiausiai nuo vandens stichijos kenčia Nemuno delta – Šilutės, Rusnės vietovės. Šio projekto svarba aplinkosaugai – didžiulė, nes įgyvendinus inžinerines saugos priemones, nuo taršos – užliejamų sandėlių, sąvartynų, sandėlių bei kitų ūkio objektų – bus apsaugotos upės, įtekančios į Kuršių marias, o iš jų – į Baltijos jūrą. O taip pat ir pakrantėse gyvenančių žmonių gerovė, nes žmogus – taip pat aplinkos dalis. Siekiant išvengti žalos visos Lietuvos gyventojams ir aplinkai, nuo 2010 m. buvo įvertinta situacija kiekviename rajone ir sudarytas interaktyvus potvynių zonų žemėlapis. Tai naudinga rengiant detaliuosius planus, diegiant gelbėjimo sistemas, vykdant apsaugos priemonių statybą ar renovaciją. O šiemet jau bus baigtas bendras šalies potvynių rizikos valdymo projektas, kuriam koreguoti visuomenė taip pat gali pateikti savo pasiūlymų.
|
|
