Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pamečiui supo keturias liepaites

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-05-01
Zitos ir Antano šeimos žiedas šįkart ne visai išsiskleidęs: kairėje – Vaida, dešinėje – Giedrė.

Motinos dienai į Raguviškiuose gyvenančių 54-erių Zitos ir 56-erių Antano Mėčių namus vėl sugrįš keturios jau į savarankišką gyvenimą išleistos dukterys. Gimusios pamečiui, lyg liepaitės tėvų sodintame ir puoselėtame šeimos sode: šiandieną vyriausiai Vaidai – 23-eji, Sigitai – 22-eji, Monikai – 21-eri, jaunėlei Giedrei – 20.

Baltarankių šeimoje nėra

Laiminga motina šiandieną besijaučianti Z. Mėčienė buvo atvira: „Gal ir banalu, bet mintimis sugrįžtant į tą metą, kai viena po kitos gimė mergaitės, ataidi dainos žodžiai „rodos, nė vargo nebuvo“. Ir kai šiandieną matau jauną mamą, stumiančią vežimėlį ir dar už rankos vedančią mažą vaiką, galvoju: o, Dieve, kaip jai yra sunku. Bet tada, kai man pačiai iš tikrųjų buvo sunkiausias metas, taip neatrodė. Visas keturias ir į polikliniką vienu metu kažkaip nuvesdavau, nurengdavau, aprengdavau. Vyras dirbo, vienai tekdavo namus ir gyvulius apeiti, vaikus apsiūti.“

Z. Mėčienė ir šiandieną dirba siuvėja. Moteris juokėsi ligi šiol atsimenanti atvejį, kai tris mergaites ir verdančius pietus palikusi prižiūrėti savo seseriai, užsibuvo tvarte. Kai grįžo, sesuo sakė vos neišprotėjusi – sriuba bėga, vienas vaikas ropščiasi ant stalo, kitas – iš paskos, trečias verkia.

Penkių savo šeimos moterų galva – elektromonteriu dirbantis Antanas – sakė: nors vyriškų rankų namų ūkyje niekad nebuvę per daug, tačiau mergaitės niekad nebuvo baltarankės – ir dabar pričiumpa žolę nupjauti, malkas sunešti, daržus prižiūrėti. O Zita jam antrino: „Aš galvoju, kad geriau, kai šeimoje – daugiau vaikų. Tuomet jie labiau stengiasi dėl šeimos, supranta ir palaiko vienas kitą. Mūsų dukros mums niekada nekėlė kažkokių reikalavimų, – matydavau, kaip kiti vaikai isterikuoja, akis drasko tėvams, kad patenkintų užgaidas. Mums taip nėra buvę, nors pertekliuj niekada negyvenom. Buvo metas, kai reikėjo visas 4 mergaites leisti į mokslą. Prie atlyginimų prisiduriam iš savo ūkio – ligi šiol laikom karvę, paršiukų, vištų.“

Paviliojo muzikos mūza

Kirpėjos verslą pradedanti Vaida ir socialinio darbo kolegijoje besimokanti Giedrė yra arčiausiai tėvų – jos įsikūrė Klaipėdoje, o dizainerės specialybę pasirinkusi Sigita bei medicinos diagnostikos mokslus kolegijoje baigusi Monika įsikūrė sostinėje.

Iš uostamiesčio į gimtus namus kone kas savaitgalį sugrįžtančios Vaida su Giedre sakė esančios laimingos, kad augo keturios, jos buvo ir tebėra geriausios draugės – nesyk nepažįstantys ir dvynėmis palaiko.

Seserys gana muzikalios, visos mėgsta dainuoti ir šokti. Sigita nuėjo motinos pėdomis – ji modeliuoja, siuva ir persiuva iš senų rūbų, o Giedrės pomėgis – fotografuoti, beje, jos nuotraukos nesyk papuošė „Pajūrio naujienų“ kūrybos priedą „Smiltys“. Nuo mažumės, džiaugėsi tėvai, jų dukterys dalyvaudavo mokyklos, vėliau – savojo kaimo saviveikloje, o Zita folkloriniam ansambliui pasiuvo rūbus.

Moniką, kuri Meno mokykloje mokėsi groti fleita, muzikos mūza nuviliojo toliau: ji, dainavusi „Dainų dainelėje“, dalyvavusi „Talentų ringe“, dabar yra Deivydo ir Katažinos Zvonkų choro atlikėja, daug keliauja ir koncertuoja.

Seserys Vaida ir Giedrė sakė, jog savo šeimas norėtų kurti pagal tėvų pavyzdį: mama jų šeimoje – ugningesnė, tėtis – santūresnis, todėl vyrauja santykių pusiausvyra ir darna.

Paklaustos, ar yra tekę kada nors ragauti tėvų „beržinės košės“, abi ilgokai mąstė ir tada joms į pagalbą atėjo tėtis: „Buvo toks atvejis. Žiūriu, iškiūtino visos kaip žąsiukai, niekam nieko nesakiusios į paminijį, – vestuvininkus pamatė ant tilto. O, žinot, upė srauni, judrus kelias, niekur vienų iš kiemo neišleisdavome. Va, tada ir buvau iš tikrųjų supykęs, kliuvo kiekvienai tos košės.“

Kilę iš gausių šeimų

O Zitai įstrigęs kitas išgąstingas nutikimas: „Išėjo viena paskui kitą į mokyklą, girdžiu – prie kelio visos cypia. Nelaimė – pagalvojau, išbėgu – ogi mūsų šunelį mašina partrenkusi, mergaitės sutūpusios aplink, o pravažiuojančios mašinos jas lenkia.“ Abu sutuoktiniai sakė esą kilę iš gausių šeimų: Zita – iš septynių, o Antanas – iš penkių vaikų. Įdomiausia yra tai, kad Antanas ir tėvų šeimoje augo tarp 4 seserų: „Esu pripratęs suktis tarp moteriškos giminės“, – šyptelėjo.

Tame pačiame mūrinuke gyvenusi ir mergaites užauginti pagelbėjusi Zitos mama Zuzana Mažonienė šį vasarį, vos savaitei pritrūkus ligi 80-ojo jubiliejaus, iškeliavo anapus. „Ruošėsi jubiliejui – Jokūbave ir pirtis buvo užsakyta“, – sakė pašnekovė.

Jų svetainėje garbingoje vietoje – ir motinos sesers Agotos Daugnoraitės, mūsų krašto tremtinės poetės, neseniai išleistas poezijos tomas „Trupiniai“.

„Prisimenu tetą Agotą, – ji labai mylėjo rožes. Vesdavosi mane į pakanalį, prisipjaudavo laukinių erškėtrožių stiebų ir juos skiepydavo. Prie savo namų turėjo užsiveisusi visą rožyną“, – Motinos dienos išvakarėse savo artimus žmones prisiminė Z. Mėčienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas