|
|
|
Dievui, Tėvynei, Artimui
Apsuptas gamtos grožio, Salantų miestelis vos atvykus sužavi jaukumu ir ramybe, tad nieko keista, kad būtent šioje vietoje įsikūrė gamtą ir žmogų mylinčių skaučių skiltis „Boružės“. Tvirtai laikydamosi duoto pažado „Dievui, Tėvynei, Artimui“ savo prasminga veikla skautės užsiima jau penkiolika metų.
Tampa gyvenimo būdu Salantų miestelyje įsikūrusi „Salanto“ draugovė, į kurią įeina ir „Boružių“ skiltis, priklauso Lietuvos skautijos Klaipėdos kraštui. Šios organizacijos veikloje Salantuose dalyvauja apie aštuoniolika vaikų nuo 10 iki 18 metų, o jų vadovė – Salantų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Aušra Kundrotienė. Iki tol nieko bendra su skautavimu neturėjusi, o dabar skaučių sesuo A. Kundrotienė prieš penkiolika metų iš Salantų gimnazijos direktoriaus gavo pasiūlymą atgaivinti seniau egzistavusią skautų veiklą. Mokytoja prisiminė, kad dalyvauti norinčių vaikų atsirado labai greitai. „Norinčiam tapti skautu amžiaus cenzas netaikomas, juo gali būti net vaikas ar senolis, nes skautavimas – ne vien organizacija ar laisvalaikio praleidimo būdas, tai – gyvenimo būdas“, – skautavimą apibrėžė viena „Boružių“ skilties skautė, septyniolikmetė Greta Zajančiauskaitė. Salantiškės atviravo, kad skautavimas vyksta ne tik per susirinkimus, žygius ar renginius. Tikras skautas širdyje visuomet nešiojasi tikslą padaryti gerą darbą, pareigą gerbti aplinką ir žmones. Merginos pasakojo, kad jaunuolio patirtį skautavime apibrėžia kaklaraiščių sistema: iki tapdamas pilnamečiu, skautas pakeičia tris kaklaraiščius: oranžinį, geltoną ir vyšninį, kurie atitinkamai reiškia jaunesnįjį skautą, skautą ir patyrusį skautą. „Tapęs aštuoniolikmečiu, skautas gali pasirinkti: pasirišti pilką kaklaraištį, kuris reiškia „suaugęs skautybėje“, arba tapti jaunesnių skautų vadovu ir užsirišti žalią kaklaraištį“, – aiškino skautų veikloje nuo pirmos klasės dalyvaujanti Eglė Šečkutė. Daugelis „boružių“ prisipažįsta, kad ir baigusios mokyklą nežada palikti skautų organizacijos, vienos planuoja prisijungti prie kito miesto draugijos, antros – grįžti į Salantus, o iš Kūpulėnų kilusi dvyliktokė Lauryna Lubytė ateityje svajoja savo gimtajame kaime įkurti naują skautų skiltį. Veikliosios „Boružės“ Mažytėje patalpoje įsikūrusių „Boružių“ skilties skaučių šūkis apibrėžia jų veiklos tikslą ir pobūdį: ,,Kiek taškelių, tiek darbų,/ Mums suspėti nesunku,/ Sesės ties pagalbos ranką,/ Kad ir kaip bebūt sunku.“ Kasmet prieš Kalėdas merginos dalyvauja taikos akcijoje „Betliejaus ugnis“, kurios tikslas – dalijant ugnį suartinti žmones, uždegti taiką jų širdyse. Šiam tikslui kasmet iš neramumų žalojamo krašto paimama ugnis ir išsiunčiama keliauti po pasaulį. Dažniausiai šią akciją vykdo skautai, tad ir salantiškės – ne išimtis. Skautės, gavusios šią ugnį, paskleidžia ją po visą miestelį: nuneša į mokyklą, ligoninę, dienos centrą, seniūniją, taip pat skleidžia ir Kalėdinę dvasią bei taiką. Dar vienas svarbus skautų renginys yra vasaros stovyklos, kurių metu skautai parodo viską, ko išmoko per metus, dalyvauja mokymuose, žaidimuose, išgyvenimo pratybose, bendrauja ir linksminasi. Merginos atviravo, kad tokių nuotykių ir patirčių, kokius patiria stovyklose, nepatyrė niekur. „Yra tekę ir skęstančią palapinę gelbėti, ir dumbliname jūros vandenyje plauti galvą, atlikti išpažintį sėdint ant akmens, iš gamtos išteklių kurtis baldus“, – prisiminė salantiškės. Taip pat svarbios sezono atidarymo ir uždarymo, pavasario šventės. „Salanto“ draugovės ,,Boružių“ skilties merginos nuo pat įsikūrimo dalyvauja skautų dainų konkurse, skatinančiame dainuoti savo krašto dainas – „Gražių dainelių daug girdėjau“.
,,Iš pradžių dalyvaujame krašto atrankose, o vėliau važiuojame į respublikinį konkursą. Pirmais metais džiaugdavomės dalyvavimu, tačiau dabar važiuojame su tikslu laimėti, nes beveik kasmet laimime prizines vietas“, – pasidžiaugė skaučių vadovė A. Kundrotienė. Taip atsitiko ir šiemet, kai „Boružės“ Kaune vykusiame konkurse laimėjo pirmąją vietą. Merginos taip pat tarpininkauja su kitomis organizacijomis, prisideda prie jų organizuojamų renginių, dažnai lanko dienos centrą, bendrauja su neįgaliais žmonėmis, senoliais. Svarbiausia – vienijančios vertybės Kaip ir bet kuri kita organizacija, skautai taip pat skleidžia, jų manymu, svarbiausias idėjas, kurias puikiai atspindi šūkis „Dievui, Tėvynei, Artimui“. „Visa mūsų veikla yra žaidimas, per įvairius užsiėmimus mažiesiems skautams stengiamės įdiegti, o savyje puoselėti įvairias vertybes: gebėjimą dirbti komandoje, gyventi gamtoje bei ją mylėti, gerbti savo artimą ir kiekvieną dieną padaryti bent po vieną gerą darbą“, – kalbėjo didelę skautavimo patirtį turinti E. Šečkutė. Pasak „Boružių“ skilties merginų, skautai vieni kitus vadina broliais ir seserimis, nes visa skautų bendruomenė yra tarsi viena didelė šeima. ,,O kaip nepajusi tos bendrystės, kai daug laiko kartu praleidi gamtoje, kurioje visi tampa lygūs, šildaisi prie vieno laužo, valgai iš to paties dubens ir miegi viename miegmaišyje“, – įsitikinusios salantiškės skautės. Merginos sutarė ir dėl to, kad laikas, praleistas kartu, yra neįkainojamas, nes besivadovaudamos vienodomis vertybėmis, gerbdamos viena kitą, būryje sukuria puikią nuotaiką: „Skautavimas suteikia daug naudingų žinių: kaip susikurti laužą, išmokti kultūringai stovyklauti, maloniai bendrauti su neįgaliais žmonėmis, senoliais.“ „Tačiau pati didžiausia nauda vaikui yra tai, jog jis išmoksta bendrauti, išdrįsta būti kitoks, klysti, ieškoti, apsikabinti, skleisti gėrį. Skautaudami vaikai ieško ir dažniausiai randa save“, – džiaugėsi visą savo širdį skautams atiduodanti A. Kundrotienė.
Aistė ŠEŠTOKAITĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
