|
Vieną korį lipdo bendrai
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuras pasipildė dar viena kolektyvo nare: prieš keletą mėnesių čia dirbti pradėjo buhalterinės apskaitos konsultantė Giedrė Nakvosienė.
Ūkininkams trūksta aktyvumo „Esu kretingiškė, toli nuo namų neišvažiavau. Baigusi Pranciškonų gimnaziją, neabejodama pasirinkau buhalterės specialybę, įstojau į kolegiją Klaipėdoje ir ją baigiau“, – sakė naujoji specialistė. Tačiau konsultavimo tarnyba – ne pirmoji jos darbovietė. Jauna moteris iki tol dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje. „Darbo specifika skiriasi, tačiau aš stengiuosi išmokti. Patarimų visada gaunu iš kolegų“, – prisipažino naujokė. Šiuo metu ūkininkų buhalterinę apskaitą veda jos trys: be Giedrės, Laimutė Brazdžiuvienė ir Rasa Kumpytė. Konsultantai, galima sakyti, – taip pat trys. Augalininkystės sritį kuruoja Asta Dalangauskienė, gyvulininkystės – Andrius Trakis, o nuo šių metų ekonomikos klausimais ūkininkus konsultuoti pradėjo pati biuro vedėja Gražina Poškienė. Ji džiaugiasi savo vieninga komanda. „Dirbame prie jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektų, rašome verslo planus, mat iki balandžio pabaigos – jų paraiškų priėmimo etapas, po to, nuo gegužės 4 iki birželio 31 dienos, paraiškas programai „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teiks stambesnieji ūkininkai. Tik apgailestauti tenka, kad, lyginant su kitais rajonais, mūsų ūkininkų susidomėjimas nėra didelis. Jei pinigai programoms skirti, tai kodėl jais nepasinaudoti?“ – stebėjosi vedėja. Kad ir augalai, ir gyvuliai būtų sveiki Nuo balandžio 13-osios LŽŪKT augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo pasėlių ligų ir kenkėjų stebėjimus. Jų duomenis pirmadieniais skelbia integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS. Kiekvienas ūkininkas prie šios sistemos gali prisijungti ir, pasirinkęs konkrečią teritoriją, matyti meteorologinių stotelių duomenis, susietus su ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliais, bei suskaičiuoti ligų ar kenkėjų pasireiškimo tikimybę. Augalų vegetacijos metu bus galima stebėti realią pasėlių būklės situaciją skirtinguose rajonuose. Anot A. Dalangauskienės, naudinga ir tai, kad informacinėje sistemoje pateikiamas registruotų tik konkrečiai augalų ligai ir kenkėjui naikinti tinkamų augalų apsaugos produktų sąrašas. „Produktus pasirinkti galima pagal realius poreikius, nes fitosanitarinės pasėlių būklės duomenys pateikiami įvertinus ekonominę žalingumo ribą“, – sakė ji. Konsultantės teigimu, šiuo metu stebimi žieminiai kviečiai, kad nepasirodytų lapų septoriozės požymių. Tai – pavojingiausia šios grūdinės kultūros liga, ūkininkams galinti pridaryti didelių nuostolių, ypač esant drėgnoms sąlygoms. Paklausta, kaip užbėgti šiai ligai už akių, A. Dalangauskienė teigė, jog beicuojant sėklą, taip pat renkantis ją atsparią. Konsultantė taip pat pasidžiaugė, kad vis daugiau žemdirbių prieš sėją prašo atlikti dirvožemio tyrimus – taip sužino, kokių medžiagų trūksta, kokių trąšų berti. Šiuos tyrimus atlieka Kėdainių r. Vilainiuose esanti laboratorija. Pasak gyvulininkystės konsultanto A. Trakio, vienas per kitą sužino ir vis daugiau ūkininkų jį kviečiasi atlikti gyvulių sveikatos tyrimus. „Ūkininkai skaičiuoja produkcijos savikainą, jos kaštus mažina, o kad dėl to nenukentėtų gyvulio sveikata, į pagalbą ateina mobilioji mūsų laboratorija“, – teigė jis. Ultragarsu galima diagnozuoti reprodukcines ligas, karvių kiaušidžių patologiją, ankstyvą veršingumą, vaisiaus amžių. Iki vasaros mobilioji laboratorija bus sukomplektuota visiškai – bus galima vietoje tirti ir gyvulio kraują, ir šlapimą, atlikti melžimo įrangos testavimą, nustatyti somatinių ląstelių, antibiotikų bei progesterono kiekį piene. Konsultantas ūkininkams taip pat patarė apžiūrėti, o jei reikia – gydyti galvijų nagas. Tai daryti reikia dukart per metus – prieš ganiavą ir po jos. A. Trakis tvirtino, kad nesveikos nagos mažina produktyvumą. „Kaip žmogus blogai jaučiasi, taip ir gyvulys, kai jam skauda koją“, – tikino konsultantas.
|