|
|
|
Kretingiškiai ūkininkai rankų dar nenuleis
Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus vardu pirmininkas Antanas Stonkus, jo pavaduotoja Nijolė Pielikienė ir ūkininkas Vytautas Liebus į Kretingos savivaldybę atvykusiam Ministro Pirmininko patarėjui Antanui Vinkui padėkojo už jo rūpestį žemdirbiais ir įteikė krepšį su kaimiškomis gėrybėmis: namine duona, keptu varškės sūriu ir medumi.
„Nuo 1956-ųjų, vadinasi, beveik 60 metų, sukuosi žemės ūkyje, tačiau tiek savo krašto žemdirbiams norinčio padėti valdžios atstovo, visai kitos srities specialisto, dar nebuvau sutikęs“, – prisipažino V. Liebus. A. Vinkus savo emocijų taip pat neslėpė. „Vaikystėje ganyklose, važiuojant Jokūbavo link, karves teko ganyti, gyvulių „torte“ kojas šildytis. Už ganomą karvę per dieną po tris rublius, prisimenu, gaudavau. Todėl labai gerai suprantu, kaip sunkiai jūs užsidirbate duoną“, – sakė jis. Kraštiečio A.Vinkaus dėka kretingiškiams ūkininkams buvo sudaryta galimybė Vilniuje susitikti su Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovais, perduoti oficialų, Premjerui adresuotą, kreipimąsi ir pareikalauti aiškaus atsakymo, kodėl vis dėlto Kretingos rajonas nepatenka į mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašą, jei, įvertinus teritoriją pagal naująją ES metodiką, paaiškėjo, kad jis visas, išskyrus Žalgirio seniūniją, patenka tarp mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Be to, keičiant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taisyklių kai kuriuos punktus, pretenduojantieji į šią paramą apie tai nebuvo laiku informuoti, todėl ūkininkai, pernai deklaravę pasėlius, nebegali šioje priemonėje dalyvauti, nes parama teikiama tik tiems, kurie pasėlius deklaruoja pirmą kartą. Balandžio 17 d. gautą ministerijos atsakymą kretingiškiai pavadino absoliučia beletristika: esą dėl nepalankių vietovių išskyrimo ieškoma galimybių ir būdų tai padaryti, žadama kuo tikslesnius ir skaidresnius rezultatus, rašoma, jog šios reformos esmė ta, kad standartinė produkcija negali viršyti 80 proc. ES ir 80 proc. nacionalinio rodiklio vidurkio reikšmės, todėl bus atliekami papildomi skaičiavimai dėl optimaliausio išskirtų vietovių ekonominio vertinimo. Kadangi toks ministrės atsakymas netenkina, ūkininkai vėl kreipėsi į rajono Garbės pilietį A. Vinkų. „Aš – ne specialistas. Jūs mane paprotinkite, ką dar turėčiau padaryti. Belskimės ne į užrakintas, o į tas duris, kurios visiems demokratinės šalies piliečiams yra atviros, išnaudokim visas galimybes “, – susitikimo metu kalbėjo jis. Šiokių tokių naujų žinių ir šiuokart kretingiškiams žemdirbiams A. Vinkus jau atvežė. „Ministrė Virginija Baltraitienė dėl jūsų reikalų mane priėmė. Į klausimą dėl jaunųjų ūkininkų galiu pasakyti tik tiek, kad nieko pakeisti nebegalima – traukinys jau nuvažiavo“, – apgailestavo A. Vinkus ir pridūrė, kad neteikti papildomos informacijos buvo visos ES politika. „Tačiau ministrė ieško būdų jums padėti. Juk tikrai – reikia gyventi jauniems žmonėms, pasiėmusiems paskolas, išleidusiems pinigus. Gegužę bus pradėtos rinkti paraiškos, ministrė siūlo jauniesiems ūkininkams dalyvauti ūkio modernizavimo programoje“, – tęsė jis. Ši programa taip pat turi ūkininkui keliamus reikalavimus, iš kurių svarbiausias – gaminamos standartinės produkcijos rodiklis. Anot N. Pielikienės, reikalaujama, kad viename ūkyje ji atitiktų 8 tūkst. Eur vertę. Be to, jaunieji ūkininkai, dalyvaudami įsikūrimo programoje, 50 tūkst. Eur gauna kaip dovaną, o dalyvaujant modernizavimo programoje reikėtų prisidėti nemažai ir savo pinigų. „Iš kur jaunas žmogus gali jų gauti? Bankai juk neduos“, – teigė A. Stonkus. Nutarta, kad ūkininkai rankų nenuleis, vėl rašys naują raštą į Žemės ūkio ministeriją, o galbūt vis dėlto, talkinant A. Vinkui, prašys audiencijos ir pas patį Ministrą Pirmininką.
|
|
