Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dangus – egzotiškų galvijų stogas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2015-04-24

Vaizdingame, piliakalnių legendomis apipintame Ėgliškių kaime ne vieno pro šalį einančio smalsuolio dėmesį patraukia elektrinio piemens aptvare besiganantys rudos ir juodos spalvos iš Škotijos aukštikalnių kilę 3 pusiau laukiniai hailendų veislės mėsiniai galvijai. Jie – nedidelio ūgio, trumpakojai, puošniais dideliais ragais ir ilgais, akis dengiančiais, karčiais. Šiuos egzotiškus galvijus augina inžinieriaus profesiją turintis, bet netikėtai ūkininkavime save atradęs Tomas Šakauskas.

Tomas Šakauskas ir jo žmona Živilė sakė, kad šiems egzotiškiems galvijams daug priežiūros nereikia.

Gimtadienio dovana

„Ketverius metus dirbau projektuotoju, važinėjau į Klaipėdą, kol supratau, kad tikroji mano vieta – ne miestas, o kaimas“, – prisipažino vyras.

Jo žmona Živilė taip pat nuo savo specialybės pabėgo – menkai apmokamą pradinių klasių mokytojos darbą seniai iškeitė į sodyboje prie namų sukurtą nuolat žaliuojančią dekoratyvinių ir žydinčių augalų – tulpių, hiacintų, našlaičių – oazę, Kretingos mieste įsteigė ne vieną gėlių parduotuvę, kuriomis rūpinasi.

„Numanau, kad toji trauka augalams – paveldėta. Mano senelis Antanas Milius buvo apželdintojas, prisidėjo apsodinant Kretingos miesto alėjas, be to, močiutės sodyba daug metų mieste buvo tituluojama gražiausia, vadinasi, – veikia genai“, – paklausta, kaip atsitiko, kad nuėjo būtent tuo keliu, šypsojosi Živilė.

Tačiau tik prašalaičiui gali atrodyti, jog augalus prižiūrėti, laistyti, kas savaitę važiuoti tai į Lenkiją, tai į Olandiją parsivežti jų naujų yra lengva. „Darbo daugiau negu prižiūrėti vaikus“, – atviravo dviejų sūnų – dešimtmečio Miko ir penkiamečio Tito – mama.

Bet, galima sakyti, Živilė yra ir Tomo „gyvulininkystės ūkio“ iniciatorė.

„Buvo jo gimimo diena, paklausiau, ką norėtų gauti dovanų, nors atsakymą iš anksto nujaučiau – žinojau, kuo pastaruoju metu vyras labiausiai domisi, apie ką nepaliaudamas šneka. Beliko kitą rytą abiem susėsti į mašiną ir riedėti į Telšius pas hailendų pardavėją“, – pasakojo ji.

Taigi gimtadienio proga iš Telšių Tomas ir parsigabeno internete aptiktą savo svajonę – dvi neįprastos išvaizdos škotų hailendų veislės karves, po metų – bulių.

Stebina ištvermė

Netrukus banda pasipildė – ir vienais, ir kitais metais karvės vis vedė po prieauglį.

„Nelaiku atvažiavote, 3 pačius gražiausius, įspūdingiausius kaip tik pardavėm – į Vievį, netoli Vilniaus, šiomis dienomis iškeliavo“, – apgailestavo jauni ūkininkai, bet pridūrė, jog netrukus karvės ir vėl atsives veršiukų.

Škotijos hailendai – ne vieninteliai gyvuliai, kuriuos auginti pabandė pašnekovai. Iki tol jų sodyboje po laikinai suręstą aptvarą lakstė ir mūsų kraštuose neįprastos vietnamietiškos juodosios kiaulės, o pievose ganėsi ožys bei dvi ožkos.

Su ožkom, sakė, kelerius metus turėjo vargo – pabūdavo sodyboje iki žiemos, ir tekdavo vėl į miestą, pas Živilės tėvus, kaskart gabenti – mat Ėgliškių kaime esančioje paminklosaugos zonoje, privačiame sklype, kur Živilė su Tomu nuo 2010-ųjų gyvena, ūkinius pastatus statyti draudžiama.

Iš Škotijos aukštikalnių kilę pusiau laukiniai galvijai – ne tik įspūdingos išvaizdos. Jų mėsa – brangi, užtat labai vertinga.

Užtat, anot pašnekovų, hailendams jokio tvarto nereikia. Šie galvijai – ištvermingi, turėdami šiltą kailį, žiemą puikiausiai išbūna lauke. „Net mažylius ant sniego karvės atsiveda – praėjus porai valandų, šie, žiūrėk, jau ir binzinėja paskui mamą“, – juokėsi Živilė.

Šaltuoju metų periodu galvijai šlamščia šieną, o vasarą rupšnoja žolę, ypač gardžiai triauškia obuolius, retai, bet kartais gauna lyžtelėti dar ir ekologiškai augintų grūdų miltų.

T. Šakausko auginami kviečiai, miežiai, avižos, kvietrugiai veši 10 km spinduliu nuo namų esančių aplinkinių kaimų laukuose, iš viso maždaug 60-yje ha nuosavos žemės. Ūkininko įsitikinimu, miltais šiuos ekstensyvios veislės galvijus šerk nešėręs – augimo nepaspartinsi ir svorio papildomai nepriauginsi.

Nedidelės, maždaug 110–120 cm ūgio karvės gali sverti iki 450 kg, o buliai – iki 700 kg.

Mėsinė iki metų amžiaus telyčia kainuoja apie 1 tūkst. Eur. Populiaresnės yra karvės, nes bandai pakanka ir vieno buliaus. Stambus ūkininkas už gerą reproduktorių negaili 5 ir daugiau tūkst. eurų.

Charakteriai – nevienodi

Pusiau laukiniai galvijai įprastai laikomi draugiškais, tačiau ne visų charakteriai vienodi. Anot Tomo, gyvuliai – kaip žmonės: vienas lėtesnis, ramesnis, o kitas – ūmesnis.

„Ir mūsų viena augintinė – ne pėsčia, žmogaus, ypač svetimo, neprisileidžia. Kartą tyrimams kraują imančiam veterinarui ragais į pašonę dėjo, turėjom problemų“,– pasakojo jis.

Tačiau hailendų veislės karves laikyti, sakė, – vienas malonumas: jų nereikia melžti.

Be to, šios veislės galvijai vertinami dėl itin geros kokybės mėsos, kurioje mažai riebalų ir cholesterolio. Tačiau prekybos centruose jos nebūna, mat – brangi. Kilogramą už maždaug 30 Eur nusipirkti galima nebent pagal užsakymus tiesiai iš augintojų. Tomas prisipažino tos mėsos ir pats neragavęs: gyvulius, prie kurių pripranta, skuba išparduoti dar gyvus, kad netektų žiūrėti į skerdžiamus. „Gaila būtų matyti“, – atviravo.

Ir Živilė, ir Tomas vienu balsu sakė, jog jų meilė viskam, kas gyva, atsinešta iš vaikystės – kažkada abu yra auginę ir prižiūrėję triušius.

„Kai vaikystėje su tėvais nuvažiuodavom į kaimą, prisimenu, ne su giminėm pirmiausia pasisveikinti bėgdavau, bet į tvartą – suskaičiuoti, kiek ten yra kiaulių, karvių ir vištų“, – prisiminęs juokėsi Tomas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas