|
|
|
Miškasodžio darbai įsibėgėjo
Vos išėjus pašalui ir dirvoms pradžiūvus, maždaug prieš 3 savaites Kretingos miškų urėdijai priklausančiose valdose prasidėję miškasodžio darbai įsibėgėjo, o kai kuriose girininkijose, pavyzdžiui, Darbėnų, jau ir baigėsi. Iš viso šį pavasarį kirtavietėse bus užsodinta, t.y. atkurta naujo miško 198,3 ha, o atviruose plotuose įveista 16 ha miško.
Kur ir ką sodinti, reglamentuoja nuostatai Pasak urėdijos miškų želdinimo ir apsaugos inžinierės Danutės Songailaitės, medžių rūšys parenkamos pagal miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytas augimvietes ir pagal tai, kokias medžių rūšis jose reikia sodinti. Kiek kasmet atkurti ir įveisti naujo miško, numatyta miškotvarkos projekte, kuris rengiamas kas 10 metų. Daugiausiai sodinama eglės ir pušies želdinių, mišrinant juos su beržu, juodalksniu, ąžuolu, liepa. Šiais metais bus atkurta 2,5 ha, o įveista – 8 ha ąžuolo želdinių. Palangos girininkijoje bus įveista 1,6 ha maumedžio plantacinių želdinių. Urėdijos medelyne kasmet auginama apie 4,9 mln. miško sodinamosios medžiagos, iš jos apie 1,9 mln. – standartinės, t. y. tinkamos sodinti. Beveik visi želdiniai atkuriami ir įveisiami sodinukais, t. y. sėjinukai išpikuojami ir paauginami dar 1–2 metus. Eglės sodinukai sodinami 3–4 m. amžiaus, pušies ir juodalksnio – 2, ąžuolo – 3 metų. Anot inžinierės, sodinamoji medžiaga ruošiama urėdijos medelyne. Kad geriau prigytų, sodinukų šaknys mirkomos vandens ir biologinės želė (AgroHydroGel) tyrėje, sodinukų šaknis saugančioje nuo išdžiūvimo ir pagerinančioje jų prigijimą. Spygliuočių želdinių šaknims kenkia pušinis straubliukas – nugraužia sodinukų kamienus, ir augalas žūsta. Todėl į vandens tyrę su želė dar įpilama ir chemikalo – actaros. Pasak inžinierės, taip naudojant šį chemikalą, žala gamtai nedaroma. Vienam hektarui miško ploto apsodinti reikia maždaug 3–4 tūkst. sodmenų. Šiemet numatytiems plotams užsodinti jų prireiks apie 850 tūkst. Vieno ha miško atkūrimo ir įveisimo darbai urėdijai kainuoja apie 120–140 Eur. Priklausomi ir nuo gamtos Prieš keletą metų urėdija įsigijo sodmenų iškasimo mašiną. „Nuo tada medelyne dirbantiems žmonėms nebereikia ties kiekvienu daigu lankstytis, belieka palaukti, kol technika juos išraus ir pakels. Stovėdami mašinoje, darbuotojai sodmenis tik priima“, – paaiškino D. Songailaitė.
Pavasariniam miškasodžiui pradedama ruoštis rudenį – traktoriumi su freza arba plūgu išpurenama žemė, padaromi pakilimai. Patys miško sodinimo darbai reikalauja fizinių jėgų: kirtavietėse darbininkai pėsčiomis sukaria didžiulius atstumus, iš vieno į kitą biržės galą kibiruose nešiodami daigus, taip saugodami, kad jų šaknys neišdžiūtų, antraip medis neprigis. Medžius sodina rangovų organizacijų, laimėjusių urėdijos skelbtą konkursą, darbininkai, neretai jiems talkina ir patys girininkijų darbuotojai. Šiomis dienomis miškasodžio įkarštis buvo ir Pryšmančių miško kirtavietėje – kartu su Arvydo Bertašiaus individualios įmonės darbininkais čia plušėjo Palangos girininkijos eigulys Raimondas Ereminas bei pats girininkas Stanislovas Jonaitis. „Vyrai dirba poromis – vienas nešioja daigus ir sodina, kitas specialiai patobulintu kastuvu išverčia duobutę tiems daigams sodinti“, – pasakojo nemažą miškininko darbo patirtį turintis, nuo 2003 m. Palangos girininkijos girininku dirbantis S. Jonaitis. Anot jo, 1,8 ha ploto Pryšmančių miško kirtavietė apie 60 proc. bus užsodinta eglėmis, 30 proc. – ąžuolais ir 20 proc.– juodalksniais. Ypač neblogai girininkas įvertino eglės daigus, o dalies ąžuolo, sakė, jie užaugo menkesni. „Ne fabrike daigai gaminami, esam priklausomi nuo gamtos“, – šypsojosi S. Jonaitis. Daugiausia urėdijoje šiais metais sodinama Vaineikių girininkijoje – 34 ha, iš 3,9 ha šio ploto sudarys ąžuolo želdiniai, Kartenos – 31,8 ha, Klaipėdos rajono Šernų girininkijoje – 27,7 ha, Mikoliškių girininkijoje – 17,3 ha.
|
|
