Kolekcionieriaus lentynose – 300 žiebtuvėlių

Antanas Volskis apie savo eksponatus galėtų pasakoti visą dieną.

Vyras teigė nė nepajutęs, kaip per 4 metus įvairaus dydžio ir formų žiebtuvėlių pavyko sukaupti arti 300.

„Nuo to laiko, kai dar dūmą pats traukiau, kišenėje užsiliko vienas, paskui, žiūriu, – turiu kitą, o ir trečias iš kažkur išdygo... Pagalvojau, jog visai įdomu būtų surinkti jų daugiau,“ – pasakojo metus neberūkantis 67-erių vyras.

Kad netikėtai atrado sau naują pomėgį, prasitarė šeimai, draugams, kitiems artimiems žmonėms. Daugelis jų net apsidžiaugė – nuo šiol nebereikia sukti galvos, ką parvežti lauktuvių iš užsienio arba kuo pradžiuginti šv. Kalėdų proga. Įdomesnių žiebtuvėlių už du ar tris eurus ir pats Antanas kartais aptinka Lietuvos sendaikčių turguose. „Brangiausiai – 4 eurus – sumokėjau už žiebtuvėlį-patranką“,– juokėsi jis, vartydamas rankose blizgantį geltono metalo „ginklą“.

Vieni A. Volskio sukaupti lietuviški, ispaniški, vokiški, turkiški žiebtuvėliai – labiau įprasti akiai – įvairiaspalviai plastmasiniai, kadangi pagaminti skirtingų firmų, todėl su skirtingais užrašais, o kiti – metaliniai.

Tai – įvairūs juokingi ir rimti personažai, figūros. Juk nė pagalvot nepagalvotum, kad, spustelėjus ar pasukus, ugnį įskelti gali ir miniatiūrinė moteriška paplūdimio šlepetė arba valtis, prabangus butelis, cigarečių pakelis arba net šautuvo kulka. Na, o į rankas paėmęs ir pašvytravęs originalaus dydžio ir formos žiebtuvėliu-pistoletu „Beretta“, nežinantį žmogų ne juokais galėtum išgąsdinti.

Stebina žiebtuvėlių dydžių ir formų įvairovė.

A. Volskis iš visų išskiria dar du eksponatus – brolio dovanotą Kelmės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos jubiliejaus proga pagal užsakymą pagamintą „vandens čiaupą“ ir garsios „Zippo“ firmos žiebtuvėlį, kuris, anot pašnekovo, jau tapęs legenda ir yra kiekvieno kolekcionieriaus svajonė.

„Turėti tokį savo kolekcijoje – prestižo reikalas. Šio žiebtuvėlio liepsna nepasiduoda vėjo užpučiama“, – apibūdino jis. Tarp į kišenes netelpančių žiebtuvėlių – ir inkrustuotas medyje bei sukomplektuotas su tokio pat dizaino medine pelenine. Jie kartu pastatomi rūkoriams tiesiog ant stalo.

Smetonos laikų žibaliniai žiebtuvėliai

Anot A. Volskio, kai kurie jo žiebtuvėliai pasitarnauja ne tik norint pridegti cigaretę, bet atlieka dar ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, turi įtaisytą lemputę, kuria tamsoje galima pasišviesti.

Eksponatai kol kas telpa dviejose lentynose, o labiausiai šie degūs daiktai saugomi nuo anūkų.

„Kai atvažiuoja smalsių mažų vaikų, kad neįvyktų nelaimė, savo kambarį atsargumo dėlei geriau laikau „po raktu“, – tikino vyras.

Dulkes nuo eksponatų jis teigia valantis pats, mat žmona Janina dėl kambaryje laikomos žiebtuvėlių gausos ir taip per daug nedžiūgauja. „Vis gaunu pylos, kad degiosiomis medžiagomis kambarys atsiduoda. Bet aš keliskart per dieną atveriu langus, įleidžiu gaivaus oro, ir pašalinių kvapų – kaip nebūta“, – juokėsi Antanas.

Kolekcionuoti žiebtuvėlius – ne vienintelė šio žmogaus aistra. Savo gyvenimo jis teigia neįsivaizduojantis dar ir be žvejybos, ir be medžioklės.

„Pirmąkart medžioti išėjau 1973-aisiais, o žvejoju nuo ketvirtos klasės“, – prisipažino pašnekovas, gimęs ir augęs Raseinių rajone, prie Dubysos, o šaknis jau seniai įleidęs Palangoje.

• Rašyti komentarą (2)