Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Elektrinei kinkosi Akmeną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-04-10
Hidroelektrinę Algis Šoblinskas ketina statyti nuosavoje žemėje, greta teniso kortų.

Kretingiškis verslininkas Algis Šoblinskas nuosavoje teritorijoje, aukštikalnėje už „Vienkiemio“ teniso kortų, žada statyti hidroelektrinę, kuriai panaudotų ties Padvariais užtvenktos Akmenos vandenį. Statyti elektrinę jis norėtų vienu metu su netrukus prasidėsiančiais užtvankos renovacijos darbais.

Reikia įrengti pralaidą

A. Šoblinskas teigė norintis statyti 250 kW galingumo hidroelektrinę, kuri, jo skaičiavimu, kainuotų 300 tūkst. eurų, o atsipirktų per 15 metų. Statyba truktų apie vienerius metus. Tai būtų šiek tiek mažesnė, negu Tūbausiuose jau veikianti 280 kW galingumo, Romualdo Patalavičiaus vadovaujamai bendrovei „Enga“ priklausanti hidroelektrinė.

Nors A. Šoblinskas jau turi parengtą detalųjį planą, tačiau yra problemų, kurios trukdo jam pradėti elektrinės statybą prie Padvarių–Kurmaičių užtvankos.

Būsimai elektrinei A. Šoblinskas norėtų 99 metams išsinuomoti visą užtvankos hidrotechninį kompleksą, – dėl to jis praėjusią savaitę kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kur buvo svarstomas jo prašymas.

Ši užtvanka yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Savivaldybė. O Savivaldybė jau šį pavasarį, gavusi lėšų – 300 tūkst. eurų – iš Kaimo plėtros programos, pradės užtvankos renovaciją.

Kai užtvankos vanduo bus nuleistas, „Vienkiemio“ savininkas tuo pačiu norėtų įsirengti ir pralaidą į savo žemę per šalia esantį kelią, kuris patenka į 2 jam nepriklausančius sklypus.

Išsyk negali nuomoti

Tačiau Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Rimeika mano, jog A. Šoblinskui dabar nepavyks pradėti statybos darbų.

„Kol neįvykdysime užtvankos – viso hidrotechninio įrenginio – renovacijos projekto, jo neįregistruosime Registrų centre, nebus sutvarkyti ir žemės dokumentai. Be to, pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra, šio valstybės turto 5 metus negalima perleisti kitiems. Todėl manau, kad praeis keleri metai, kol verslininkas galės išsinuomoti užtvanką ir statytis elektrinę“, – teigė L. Rimeika.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai A. Šoblinskas teikė prašymą, kad ši išimties tvarka leistų jam pradėti reikalingas procedūras. Jo žiniomis, dalyvauti užtvankos nuomos konkurse daugiau niekas nėra pareiškęs noro.

L. Rimeikos teigimu, užtvankos renovacijos darbai prasidės jau šį balandį–gegužę: jau yra parinkti rangovai – darbus atliks bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis“.

Ligi rudens bus atnaujintas visas hidrotechninis įrenginys: po pylimu einantys 2 metaliniai vamzdžiai, sklendės, vandens išleidimo užduris, naujai paklotas drenažas“, – užtvankos renovacijos darbus vardijo specialistas.

Vietovės plane 4 Nr. pažymėta būsima hidroelektrinė, kurią su kitapus kelio esančia užtvanka turi sujungti pralaida.

Baiminasi galimų potvynių

„Nesuprantu biurokratinių užkardų: detalusis planas patvirtintas, juk Teritorijų planavimo įstatymas yra aukščiau Vyriausybės, kuri turėtų atsižvelgti ir į potvynių grėsmę. Pagrindinis elektrinės statybos motyvas ir yra potvynio grėsmė, o ne ekonominė nauda. Prie užtvankos gyvenu jau 20 metų, ir gerai žinau – jei kiltų stiprus potvynis, nuplautų ne tik mano sodybos statinius, bet ir tuos, kurie pastatyti aplinkui. Kitas dalykas: kaskart, nuleidžiant vandenį, nukenčia vandens fauna. Tad, galvojant ūkiškai, kam dukart daryti tuos pačius darbus, jeigu juos galima atlikti išsyk“, – samprotavo A. Šoblinskas.

Jo manymu, Lietuvoje skatinant žaliosios energijos gamybą, valdžia turėtų sudaryti geresnes sąlygas verslininkams statyti hidroelektrines, kuriose pagaminta elektros energija parduodama valstybei.

„Kaimyniniuose rajonuose – Skuode, Mažeikiuose – verslininkai „suspėjo į traukinį“: elektrinių statybą jiems perpus finansavo ES fondai, ir šios ten dygo kaip grybai po lietaus. Jeigu nebūtų biurokratinių užkardų, hidroelektrinės jau galėjo veikti ir Kretingoje, prie pirties, Laiviuose, Darbėnuose, Salantuose“, – sakė A. Šoblinskas.

Geografija nežavi statytojų

Anot vienintelės Kretingos rajone, Tūbausiuose, veikiančios hidroelektrinės techninio prižiūrėtojo Antano Būtos, jos veikla nėra sėkminga, o jos savininkas R. Patalavičius iš šio verslo perėjo prie investicijų į vėjo jėgaines.

„Buvo skaičiuota, kad ši hidroelektrinė atsipirks po 12-os, tačiau šiandieną matome, jog ne anksčiau, kaip po 15–18 metų. Taip yra todėl, kad mūsų krašte vyravo keleri sausi metai, o hidroelektrinės veikla priklauso nuo to, kiek į ją iš Akmenos bei jos intakų priteka vandens. Per 1 val. elektrinė gali pagaminti 280 kW elektros energijos, tačiau būna, jog per vasarą ji išvis nedirba, arba dirba vos 10–15 proc. apkrova“, – kalbėjo A. Būta.

Jis mano, kad Kretingos rajono geografija, skirtingai nuo vėjo jėgainių plėtros, nėra itin tinkama hidroelektrinių statyboms. „Čia jau žvalgėsi investuotojai iš kitų rajonų, bet jie nebuvo sužavėti. Kiek man žinoma, A. Šoblinskas su projektuotojais suskaičiavo, kad jo statinys, lyginant su Tūbausių, būtų ekonomiškesnis, nes Padvarių–Kurmaičių tvenkinyje yra didesnis iš intakų pritekančio vandens kiekis“, – teigė A. Būta.

*

Kretingos rajono savivaldybei yra pateikti dar 2 privačių Klaipėdos bendrovių prašymai statyti hidroelektrines Darbėnuose ir Imbarės seniūnijos Tuzų kaime.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas