Salantiškiai rašė margučius

Velykomis kvepianti popietė „Kas ant margučio išrašyta...“ Salantų kultūros centre suvienijo ir senus, ir jaunus – nagingiausi senjorai velykinių simbolių marginimo subtilybėmis dalijosi su vaikais ir anūkais, o šie savo išmonę demonstravo puošdami margutį galiūną.

Mažieji salantiškiai ne tik sėmėsi kiaušinių marginimo patirties iš vyresniųjų, bet ir savitais raštais dažė Didįjį margutį.

Pasak Salantų kultūros centro renginių organizatorės Agnės Iljinienės, šiemet jie dalyvavo visoje Lietuvoje vykstančiame ir tradiciniame konkurse „Vaikų velykėlės“, kurio dalyviai bendruomenėse, seniūnijose, mokyklose ar darželiuose margina dviejų metrų ūgio Didžiojo margučio muliažą, ant jo dėliodami, klijuodami, piešdami aplikacijas su istoriniais marginimo raštais. „Šia akcija siekiama puoselėti senas lietuviškas tradicijas, ugdyti tautišką vaikų mąstyseną ir bendrumo dvasią, susiejant šeimas, – sakė A. Iljinienė. – Tačiau vaikams kūrybinėse dirbtuvėse svarbiausia laisva, neįpareigojanti kūryba, kurioje jie atsiskleidžia ir sužydi.“

Anot jos, kiekvienas prie Didžiojo margučio marginimo prisidėjęs vaikas dovanų gaus specialiai konkursui išleistą garsių Lietuvos dainuojamosios poezijos dainininkų atliekamų dainų kompaktinę plokštelę „Bardų dainos vaikams“.

Padirbėję mažieji salantiškiai taip pat jaukiai žaidė velykinius žaidimus, klausėsi pasakojimų apie velykėlių reikšmę ir vaišinosi firminiais, namie keptais A. Iljinienės keksiukais.

„Darželio vaikai jau ir anksčiau yra dalyvavę šioje akcijoje, todėl šįkart mums buvo svarbu pritraukti ne tik salantiškius, bet ir aplinkinių gyvenviečių mažylius, ypač tuos, kurie nelanko darželio ar neturi galimybės dalyvauti panašiuose renginiuose“, – kalbėjo A. Iljinienė.

Šalia vaikų stovyklos, šventėje savo išmintimi ir kruopštumu dalijosi Salantų bei aplinkinių gyvenviečių vyresnieji, mokę kiaušinių marginimo vašku, apneriant ar pasitelkus dekupažo techniką.

„Suteikėme progą jaunimui pasižiūrėti, kaip kiaušinius margina profesionalai – vietiniai senoliai. O šiems nebuvo nieko įdomiau negu mažųjų eksperimentai“, – teigė A. Iljinienė.

Tradiciniu savo šeimos būdu – vašku ir gamtinėmis medžiagomis – margučius šventėje kūrusi Salantų gimnazijos logopedė Irena Linauskaitė sakė, kad kiek tekę skaityti, toks gamtinis dažymas atėjęs nuo dzūkų.

„Mūsų šeima naudodavo juodalksnį, surūdijusią geležį, išraugintus dažus. Šiuolaikiniams vaikams, o gal net ir suaugusiems, šis būdas netinka, nes jis turi daug etapų ir reikalauja net kelių dienų darbo. Tam reikia ir baltų kiaušinių, ir senoviškų žinių, kurios perduodamos iš kartos į kartą“, – sakė I. Linauskaitė.

Moteris pasakojo marginimo subtilybių išmokusi natūraliai, nes būtent kiaušinių dažymas Velykas išskirdavo iš kitų šventinių dienų – margučių ridenimas jų šeimoje buvęs privaloma tradicija.

„Margučių dažydavome daug ir tarp jų nebūdavo dviejų vienodų – kaip kitaip atskirsi savo kiaušinį tarp kitų, suriedėjusių į krūvą? Kadangi buvome penki šeimoje, privalėjome numarginti 50 kiaušinių. Iki šiol visa giminė remiasi mano žiniomis ir užsisako velykinių margučių“, – atviravo I. Linauskaitė.

Salantų kultūros centro direktorės Stasės Preibienės žodžiais, salantiškiai visą kovo mėnesį skyrė Gavėnios tradicijų priminimui ir puoselėjimui – nuo popietės „Gavėnios papročiai ir tradicijos“ iki vyresnio amžiaus giedotojų sueigos „Gavėnios giesmės“. Dar įdomesne patirtimi tapo edukacinis užsiėmimas „Mokomės giedoti“, kur apie Kalvarijos Kalnų giedojimo ypatumus skirtingose gyvenvietėse diskutavo, o paskui juos ir giedojo ne tik kelios salantiškių grupės, bet ir svečiai iš Juodupėnų, Laivių, Šauklių.

„O jau balandžio 12 d. liaudies ir vestuvių muzikantai salantiškius kvies į trankią Atvelykio šventę“, – sakė S. Preibienė.

• Rašyti komentarą (4)