Prieššventinis sambūris – bendruomenei telkti

Kurmaičių pradinė mokykla, biblioteka, kultūros skyrius bei „Kurmaičių“ bendruomenės taryba kaimo žmones sukvietė į priešvelykinę vakaronę „Šv. Velykų belaukiant“ – kurmaitiškiai prisiminė velykinius papročius, rišo verbas, mokėsi marginti kiaušinius bičių vašku, o atlikę numatytus darbus visi vaišinosi bendruomenės moterų suneštomis vaišėmis.

Verbų sekmadienio išvakarėse susirišti savo verbą skubėjo ir mažas, ir didelis, smalsumą žadino ir Irenos Pazdrazdienės (dešinėje) pamokymai, kaip bičių vašku išmarginti velykinį kiaušinį.

„Renovavus mokyklą, jau kelerius metus ir švietimo, ir kultūros įstaigos gyvename po vienu stogu. Bendradarbiaujame ne tik telkdami bendruomenę įvairiems renginiams, talkoms, bet ir popamokinėje veikloje, ugdymo procese, o mokyklos salė tarnauja visos bendruomenės reikmėms“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Kurmaičių pradinės mokyklos direktorė Loreta Jurgutienė.

Bendruomenės tarybos pirmininkė Ingrida Rinkevičienė teigė, jog bendruomenę telkti darosi vis lengviau – jeigu prieš kurį laiką aktyviausi bendruomenės nariai buvo vyresni kaimo žmonės, tai jau dabar bendruomenės veikloje dalyvauja daugiau jaunų žmonių, nusiteikusių geriems pokyčiams kaime. „Suprantama, jog jaunajai kartai dar reikia laiko išdrąsėti, kad jie taptų aktyviais bendruomenės nariais, – pastebėjo bendruomenės pirmininkė ir pasidžiaugė bendromis kurmaitiškių iniciatyvomis. – Kovo 11-ajai visi puošėme kaimą tautinėmis vėliavėlėmis, gėlėmis, dabar gi šv. Velykoms kaimą papuoš ne tik nuolatinių bendruomenės rėmėjų Jūratės ir Prano Varkojų įmonėje pagaminti mediniai zuikiai, bet ir didžiulė vakaronės dalyvių surišta verba.“

Didžiausio susidomėjimo, ypač – vaikų, sulaukė velykinių margučių dažymas natūraliu vašku – šio tautinio meno mokė Irena Pazdrazdienė. Kilusi iš Tauragės apylinkių, Kurmaičiuose jau gyvenanti tris gerus dešimtmečius, moteris pastebėjo, kad kiekviename krašte – savo tradicijos. „Mano gimtajame kaime, Lengveniuose, velykautojams merginos stengdavosi įduoti kuo gražesnį kiaušinį. Šiuos margindavome vakarais, po didžiųjų ūkio darbų. Per vieną vakarą daugiau trijų neišrašydavome – tai darbas, reikalaujantis didelio kruopštumo, atidos. Aš pati šio meno išmokau iš savo tėvo Petro Žedelio“, – sakė I.

Pazdrazdienė, vaikus ir suaugusiuosius mokiusi ant kiaušinių raityti gyvatukes ir zigzagus, piešti saulutes, dėlioti taškelius ir brūkšnelius, kurių visuma ir sudaro kiaušinio raštą. Vašku išrašytas virtas kiaušinis merkiamas į dažus, po to, kiaušinį šiek tiek pašildžius, nuo jo nuvalomas suminkštėjęs vaškas. I. Pazdrazdienė vietoje vaško naudoti parafino nerekomenduotų – šis rašant subėga, o išraiškingiausiai vaško raštai atsiskleidžia, kiaušinius merkiant į raudonus, juodus ar žalius dažus.

„Geriau imti kiaušinius šviesiu lukštu, be to, prieš išrašant vašku, juos reikia išvirti. Kuo kiaušinis senesnis, tuo prie jo geriau limpa vaškas. Aš pati įprastai naudoju savaitės senumo virtus kiaušinius“, – patarė I. Pazdrazdienė, prisipažinusi, jog labai daug savo pačios vašku išmargintų kiaušinių išdovanojanti.

Vakaronėje buvo eksponuojami ne tik I. Pazdrazdienės marginti kiaušiniai, bet ir jos bei Stasės Beržonskienės nėriniai ir mezginiai.

*

Kokių šventinių patiekalų galima pasigaminti šv. Velykų stalui, savo suneštais valgiais kitoms šeimininkėms pasufleravo kurmaitiškės bendruomenės narės Augustina Žilinskienė, Ona Malūkienė, Stasė Grigaitienė, bibliotekos vedėja Rimanta Žilinskienė.

Salę bendruomenės pavakarojimui išpuošė I. Pazdrazdienė ir jos duktė Rasa Kupšienė.

• Rašyti komentarą (0)