Tiesia pagalbos ranką Sirijos krikščionims

Kretingos pranciškonų gimnazijos V–VII klasių mokiniai, surengę akciją-mugę „Gera daryti gera“, savo darbais ir aukomis parėmė persekiojamus Sirijos krikščionis. Tai buvo viena iš pranciškonų brolijos iniciatyva Lietuvoje vykdomų pagalbos Sirijos krikščionims akcijų.

Akcija-muge „Gera daryti gera“ mokiniai parėmė Sirijos krikščionis.

Aukas renka savanoriškai

Mokiniai gerumo akcijai kepė saldumynus, virė arbatą, iš molio gamino suvenyrus –„draugystės sagas“ bei knygų skirtukus su Evangelijos tekstais.

„Ši akcija buvo ypatinga – 30 mokinių per 40 minučių surengė gerumo mugę, kurioje buvo paaukoti 228 eurai. Tie pinigai bus tikslingai skirti dėl tikėjimo Sirijoje kenčiantiems ir vargstantiems žmonėms. Svarbiausia – kad mokiniai, niekieno neraginami, savo noru nusprendė surengti šitą akciją, o mes, pedagogai jų idėją palaikėme“, – pasidžiaugė Pranciškonų gimnazijos mokytoja Martyna Uljanova.

Anot jos, kiekviena Pranciškonų gimnazijos klasė Gavėnios laikotarpiu apsisprendė savaip prisidėti prie paramos Sirijai: vieni atsisakė saldainių ar kitokių skanumynų, o jiems išleidžiamus pinigus metė į bendrą taupyklę, kiti tam skyrė Kaziuko mugėje surinktas lėšas ar rinko bendruomenės aukas.

Ligi šiol Pranciškonų gimnazijos bendruomenė paramos tikslais jau yra surinkusi kone 1 tūkst. eurų.

Įkvėpėjas – brolis Paulius

Gimnazijos mokinius tokiam gerumui įkvėpė „Pagalbos persekiojamiems Sirijos krikščionims“ iniciatorius – gimnazijos kapelionas brolis Paulius Vaineikis. Jis, beje, – ir visoje Lietuvoje vykstančios šios paramos akcijos sumanytojas.

„Idėja padėti musulmoniškoje Sirijoje kenčiantiems krikščionims, kurie ligi žudynių sudarė apie 10 proc. tos šalies gyventojų, kilo dar pernai, būnant Izraelyje. Ten subombardavo vieną vienuolyną, esantį prie pat Izraelio ir Sirijos sienos. Pasisiūliau važiuoti į pagalbą, tačiau pranciškonų brolijų Izraelyje koordinatorius tėvas Pjeras Batista man uždraudė: tau negalima, išsyk būsi paimtas įkaitu, įspėjo. Sako, jeigu nori padėti, gali tai daryti kitokiu būdu – organizuojant ir siunčiant finansinę pagalbą“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo P. Vaineikis.

Grįžęs į Lietuvą, šią žinią jis perdavė pranciškoniškoms brolijoms bei parapijoms, apie situaciją Sirijoje pasakojo per „Marijos radiją“. Tuo tikslu buvo sukurtas įtaigus plakatas, kuris išplatintas bažnyčiose, internete, katalikiškose mokyklose bei organizacijose.

P. Vaineikio žiniomis, Lietuvos žmonės, neįskaitant Pranciškonų gimnazijos bendruomenės aukų, jau yra surinkę per 5 tūkst. eurų. „Šiuos pinigus išsiųsime Sirijos Pranciškonų ordino brolijai ir jie patys pagal poreikius paskirstys juos parapijoms“, – teigė P. Vaineikis.

Anot jo, ši paramos akcija dar vyks visą Velykų laikotarpį – ligi Sekminių.

Žudo dėl tikėjimo

P. Vaineikio žiniomis, per pastaruosius trejus pilietinio karo Sirijoje metus išžudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, iš jų – apie 7 tūkst. vaikų, kone 2 tūkst. neturėjo nė 10 metų amžiaus. Į kaimynines šalis – Turkiją, Jordaniją, Libaną, Iraką – pabėgo per 2 mln. sirų.

„Tačiau oficiali statistika sparčiai kinta, nes krikščionių žudymo karštinė yra apėmusi Siriją – joje kasdien vis žūva žmonės“, – tikino P. Vaineikis.

Nuostoliai ir karo pasekmės gąsdinantys, – sugriauta beveik visa šalis, ir tie, kurie liko, gyvena nežmogiškomis sąlygomis. Trūksta elementariausių išgyvenimo priemonių, maisto bei vaistų. Subombarduoti šuliniai ir elektros stotys.

Islamistų sukilėliai žudo krikščionis arba liepia priimti islamą. Tarptautinė 2014 m. Taikos konferencija Ženeva-2, bandžiusi spręsti Sirijos krizę, baigėsi be rezultatų, žlugo viltis sukurti humanitarinės pagalbos koridorių išsekusiems žmonėms.

Ir vis dėlto, brolio Pauliaus tvirtinimu, Sirijoje liko 14 brolių pranciškonų, kurie vykdo „Neįmanomą misiją“: apgriautuose vienuolynuose ir bažnyčiose jie apgyvendino 200 žmonių, daugybei šeimų teikia maisto, rūbų ir medikamentų, įsteigė 4 didelius globos centrus, kur 4 tūkst. pabėgėlių teikiama būtiniausia pagalba.

„Sirijos pranciškonai laukia kitų šalių krikščionių pagalbos, ir mes privalome padėti“, – tvirtino brolis Paulius, šios humaniškos misijos atstovas Lietuvoje.

Priglobė sirų šeimas

Gelbėti pilietinio karo ugnyje atsidūrusius sirų krikščionis pernai pasirūpino ir Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenė – į Lietuvą buvo atskraidinta 10 sirų šeimų.

Šios bendruomenės vyskupas Mindaugas Sabutis išvien su Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijomis suderino, kad jie gautų vienerių metų svečių vizas, o su vietinėmis bendruomenėmis – kad šeimoms būtų suteikta laikina pastogė.

Šešių asmenų Sirijos krikščionių Marin ir Rophael Bchara šeimą Kretingoje į savo namus priglobė Rūta ir Arūnas Šulskiai. Jų globojamieji buvo senyvo amžiaus žmonės, kuriems sunku judėti, o labiausiai – prisitaikyti prie svetimų namų. Bendravimą sunkino ir tai, kad senoliai kalbėjo tik arabiškai.

Dar viena šeima laikinai buvo apgyvendinta Kretingos technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje.

Lietuvoje sirų krikščionims suteiktas laikinų svečių statusas neleido jiems nei įsidarbinti, nei mokytis. „Dauguma atvykusiųjų buvo jauni žmonės: studentai, vienas advokatas, verslininkai, medikai, kurie norėtų kažką veikti, užsidirbti. Todėl vyskupo M. Sabučio rūpesčiu sirų šeimos buvo perkeltos į Švediją“, – tvirtino A. Šulskis.

• Rašyti komentarą (0)