|
|
|
Sulaukėję šunys sukėlė nerimą
Vydmantiškis Mindaugas Domarkas teigė, jog šio kaimo gyventojams ne vieną mėnesį nerimą kelia aplink jų sodybas slankiojantys neaiškūs, į vilkus panašūs, padarai. Labiausiai bijo dėl vaikų „Su kaimynais svarstome: gal tai kokie nors vilkų ir šunų hibridai? Gyvulių nelaikome, maisto atliekas kompostuojame. Matyt, alkis ir masina juos – matome, kaip atsėlina per laukus nuo tvenkinių pusės. Įdomiausia, kad vyk nevijęs šalin – visai nebijo. Stovi, įžūliai žiūri ir nė žingsnio iš teritorijos nesitraukia“, – pasakojo jis. Iš pradžių per dieną porą kartų prie sodybos šmėstelėdavo tik vienas vilkšunis, o sausį vyras pastebėjo jų visą vadą – 5 jauniklius. „Šie taip pat jau ūgtelėję – dabar dvigubai didesnė baimė į lauką išleisti vaikus, kurių vien mūsų sodyboje yra keturi“,– sakė Mindaugas. Toje pačioje Gluosnių gatvėje kaimynystėje gyvenančiai Virginijai Stonkuvienei nekviestą ir nelaukiamą didelį sutvėrimą telefonu pavyko nufotografuoti, bet tik iš tolo. „Anūkė išeina pažaisti į kiemą – ne tik Mindaugui, bet ir mano šeimai labai neramu“, – atviravo ji. Vydmantiškiai pagalbos kreipėsi ir į seniūniją, ir į Kretingos aplinkos apsaugos agentūrą, ir į medžiotojus, ir į gyvūnų globos bei kontrolės tarnybą „Nuaras“, tačiau visos institucijos laikosi patvirtintų taisyklių: vienos galioja sunaikinti vilką, kitos – šunį, o gyvūnų globos tarnyba į kaimą atvažiuotų ir valkataujantį padarą sugautų tik tada, kai šis stovėtų prie sodybos ir lauktų.
Problemą užkrovė seniūnui Pasak Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo specialisto Edmundo Mikaločiaus, Medžioklės taisyklėse nustatytas medžiojamų gyvūnų leistinas medžioklės terminas, o tų gyvūnų, kurie nepriskiriami medžiojamiems arba kuriems nenustatytas leistinas medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo tyčia žudyti ir kitais būdais gaudyti draudžiama. Anot jo, sprendžiant vydmantiškių problemą, pirmasis žingsnis – medžiotojams selekcininkams nustatyti, kas iš tikrųjų yra tie į sodybas atklystantys sutvėrimai. „Gali būti, kad tai – ne hibridai, o tik sulaukėję benamiai šunys“, – svarstė jis. Juolab kad M. Domarkas vadą pastebėjo sausį, kai panašiu metu vilkai dar tik rujoja, o vilkiukus atsiveda apie balandį. Specialisto teigimu, valkataujančius šunis naikinti nesugavus galima, kai jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, arba jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, užfiksavusi, kad šie gyvūnai platina užkrečiamąsias ligas, medžioklės plotų naudotojams apie tai išdavė pažymą. „Bet kaip įrodyti, kad valkataujantys gyvūnai realiai kelia grėsmę ar kad platina užkrečiamąsias ligas, jei niekam dar neįkando, turto nesugadino, o ir niekas užkrečiamąja liga kol kas nesusirgo?“, – retoriškai klausė E. Mikaločius. Jo nuomone, taisyklės parašytos, tačiau mechanizmo joms įgyvendinti lyg ir nėra. „Seniūnijos šeimininkas yra seniūnas. Tegul į jį vydmantiškiai ir kreipiasi“, – sakė E. Mikaločius. „O ką kita aš jiems pasakysiu? Tą patį, ką sakiau anksčiau. Pats kreipiausi į medžiotojų būrelį, prašiau patykoti, nustatyti, ar tai šuo. Sakė – šuo. Gyvenvietėje šaudyti negalima, bet sodybų šeimininkai gali valkataujantį gyvūną maistu prisivilioti, uždaryti į kokią daržinę ir iškviesti „Nuarą“, kad išvežtų. Tik tokį sprendimo būdą kol kas aš matau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos seniūnas Antanas Gedminas. Vilkų nė su žiburiu neranda Palangos medžiotojų klubo prezidentas Sigitas Tiškus teigė, jog medžiotojai šiandien pat galėtų Vydmantuose patykoti ir gyventojams baimę varančius padarus nušauti, tačiau, jei tai – šunys, už taisyklių pažeidimą iškart tektų atsisveikinti su medžiotojo bilietu. S. Tiškaus žodžiais, atsižvelgiant į gyvūnų populiaciją, Aplinkos apsaugos ministerija respublikoje praėjusio medžioklės sezono metu leido sumedžioti iš viso 60, o šio, kuris baigsis balandžio 1 d., – 30 vilkų. Beje, Kretingos rajone leidimo negauta nė vieno. „Tačiau mūsų medžioklės plotuose per 5 medžioklės sezonus vilkų ir neteko pastebėti, todėl greičiausiai apie vydmantiškių namus slampinėja ne kas kita, o sulaukėję šunys“, – sakė S. Tiškus. Jo žodžiais, šnekos apie vilko ir šuns hibridus sklando seniai. „Yra buvę, kad anksčiau, sumedžiojus vilką, reikėdavo atlikti jo skrandžio turinio bei raumenų analizes. Tačiau kad tie vilkai būtų išsigimę, – nė karto nepasitvirtino“, – paaiškino klubo vadovas. Gaujos gali būti pavojingos Aplinkos apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad dažnai minimų vilkų ir šunų hibridų Lietuvoje nerasta net atlikus specialius genetinius tyrimus. Kalbėti apie jų elgseną, anot specialisto, – sudėtinga, tačiau jie neabejotinai būtų laukiniai, vengiantys žmogaus, o šuns kraujas jiems padėtų naudotis žmogaus gėrybėmis. „Sprendžiant pagal vydmantiškės nuotrauką, manau, kad tai – paprastas naminis šuo, praradęs namus ir globėjus, tad sulaukėjęs“, – sakė S. Paltanavičius. Jo žodžiais, tokie gyvūnai vis tiek negali gyventi be žmogaus aplinkos, jie maitinasi žmonių maisto atliekomis, gali grobti naminius paukščius. Tačiau neretai sulaukėję šunys susiburia į gaujas ir miškuose pjauna laukinius žvėris. Žmonėms, ypač vaikams, gaujos taip pat gali būti pavojingos. Naujos rūšys – ne be žmogaus įtakos S. Paltanavičiaus teigimu, Lietuvos gamta, jos biologinė įvairovė tiriama ne vieną šimtmetį. Anot jo, tik kitoje Baltijos pusėje gyvenantys mūsų kaimynai švedai žino tikslų sąrašą visų šalyje augančių ir gyvenančių rūšių, kurių yra 53 tūkst. 200. Lietuvos biologinės įvairovės inventorizacija dar tebevyksta, tačiau liko surašyti tik daugelį smulkiųjų vabzdžių ir bestuburių gyvūnų. Stambieji gyvūnai žinomi, ištirti. „Tiesa, kartais kyla problemų, kai atrandame gyvūnų, kurių mūsų krašte lyg ir neturėtų būti. Žinoma, jie atsirado ne be žmogaus įtakos – taip buvo įvežti meškėnai, taip plinta invazinės kanadinės berniklės. Augalų apsaugos specialistai nespėja registruoti visų su sėklomis, tara ir kitais būdais įvežamų vabzdžių ir bestuburių rūšių. Kartais nustembame savo aplinkoje pamatę gyvūną, kurio nesame regėję ir kuris, mūsų akimis, yra egzotiškas. Taip meškeriodami žmonės pagauna raudonausių vėžlių, į namus įskrenda iš kažkurio buto pasprukusios papūgos, o kaime prie sodybų ateina žvėrys, kurie dažnai pavadinami keisčiausiais vardais ar mišrūnais (hibridais). Ypač mėgiama sakyti, kad tai – vilko ir naminio šuns hibridas. Atvejis Kretingos rajone – panašus“, – taip komentavo S. Paltanavičius.
|
|
